Bijuninis_Kumeliukas
mergina - 19 metų, šakiai, Lietuva
- Draugai |
- Svečių knyga
- | Nuotraukos
- | Blog'as
- | Šūksniai
Blog'as 37
-
Umweltschutz.
O abiturientai stropiai renka didelius pasiesarties akmenis ir savu sarkazmu kruopščiai šveičia iškrypėliškas keverzones.
bus švariau, gaiviau...geriau? -
9 Bijūno įsakymai.
Niekada nesišypsok Bijūnui.
Netiesk rankos, nemojuok, nespoksok, nežiūrėk, nekalbėk, neklausyk, net negalvok.
Ir niekada nelauk atgalinės reakcijos.
Tai dalykai vieną po kito sprogdinantys rožinius muilo burbulus,izoliuojančius purpurą nuo tikrovės.
Tik visa laimė, būta gero mago, turėjusio gerą plautį. -
pirmadienis
Pirmi ir paskutiniai kartai gyvenime dažniausiai saldžiai/skaudžiai sentimentalūs.
Paskutiniai paskutinio mokyklinio pirmadienio kavos lašai taip pat. Šypt. -
Grr.
Pinigai pinigai pinigai. Kuo didesnę dalį mano gyvenimo tai paliečia, tuo labiau jaučiuosi kažkur kitur,nei čia. Pasišlykštėjimą keičia panieka, žlunga autoritetai, puoselėti aštuoniolika metų.
Ant kuolo mane, jei kada parsiduočiau. -
Bijūniška egzotika
Kai kurių žmonių būtis niekada netaps buitimi.
Ir viskas tik dėl didelių senovinių langų, prancūziškų motyvų, lietuviškų spurgų ar istorijų apie mergaites, nešinas kibirėliu bei vilkinčias geltonais lietpaltėliais.
Vieną dieną Bijūno skonio receptoriai su visomis jomis bus susipažinę. -
Brakšt.
Brakšt sintetinės kavos ir...
....ir Vilkas jau meta kelią ne dėl takelio, o vien tam, kad savom kojom galėtų ištrypti šviežią žolę.
Brakšt....! ir jau suvoki ledų ir laiko praralelę. Brakšt ir supranti rato simboliką. Brakšt, ir visos atpirkimo dainos tampa himnu visam tam, kas prabėgo ne veltui.
Brakšt brakšt brakšt. Ir su kiekvienu gurkšniu darosi vis brangiau tai, kas čia ir dabar. -
Aš Aš Aš.
Didis tas žmogaus susireikšminimas. Kaip bebūtų - visi keliai visada veda į didįjį "AŠ".
O kad taip Vilkui surinkus visą savo kvartalo savimeilę ir pardavus kokiam senovės čigonėliui. Ir vat gyventų sau sveiki ilgai ir laimingai, ir Marksas sena Holivudine šypsena eismą mums reguliuotų, ir paukščiai į pietus neskristų, ir vyno upėmis ilgakasės gražuolės kanojomis irstytųsi, ir tik pašaukus vardu visos kaip viena ant kaklo sušoktų.
Ir ilgai pagonys lietuviai, savo stabus pamiršę, Vilką geru žodžiu minėtų, pasitenkinimo valandomis aukas neštų, be reikalo jo vardo netartų.
O Vilkas geradarys tuo tarpu būtų priverstas ant palangės savąjį Aš susidaiginti. -
Vilkiškos nepriklausomybės diena.
Galima.
Galima nusimauti batus ir lakstyti pusnuogiui basomis rytiniu plikledžiu.
Galima pagaliau nusiimti akinius ir išlindus iš rūsio kankinti save skvarbia pavasarėjančia saule.
Galima erzinti iškrypusį kaimyną atitrauktais roletais.
Galima neteisinti savo kvailumo.
Galima eiti niekur.
Galima į Korsiką, Gvatemalą, nors ir į Bermudus...Galima visa tiek, kiek tik aprėpia tavo linoliaumo spalvos akys.
Tai "galima", kuris truks tavąją amžinybę... -
03-04
Esti akimirkų, kurias tiesiog taip ir norisi įrėminti ir pasikabinti kambaryje virš rašomo stalo. Kad ne tik kykavimas virš stereometrijos uždavinyno įgautų kiek geresnį skonį, bet ir pačiam būtų suteiktas kitoks atspalvis. Kad saulei išlindus, taip nekontrastuotum su pavasariniu dangumi.
Tad ir išsikabinėjo Kristoferis sienas tokiais koliažais, kol galiausiai neturėdamas kuo kvėpuoti, ėmė ir užduso nuo savo saldumo.
Štai tau ir akimirka.
Ekspresyvi, egzotiška.
Kad taip neatsitiktų, visada atsiranda žmonių, kurie tas sienas nuplėšytų. Nudraskytų, netvarkingai netyčiukais palikdami pavienes skiauteles, išbyrėjusį tinką sienoje ar karamelės pėdsaką, nuo gerai nenuplautų pirštų.
Atiduokime pagarbą pastariesiems. -
Vasario 14 idilė.
Importavo iš vakarų lietuvis vasario keturioliktąją ir nesižino ką čia dabar su ja daryt. Nusipirko plastmasinę širdį iš Maximos ir pasipuošęs, išsišiepęs laukia savo butaforinės meilės apraiškų. (et, moka lietuviai prisidaryti sau bėdų.)
O Vilkas tuo tarpu, tolumoje niūniuojant Sinatrai, sau tyliai vartys Užgavėnių margablynius, cukruotais pirštais braukdamas nuo veido užkrintančius plaukus. Ir plos jam iš aukštybių pasitenkinęs Rubensas, niekada iš tikro taip ir nemylėjęs savo pilnakrūčių.
Kaip pasakytu By - senosios vertybės vistiek išlieka.
Blog'o žymelės
Žymelės nenaudotos
