Vieta tavo skelbimui?
http://netlog.com/Bijuninis_KumeliukasMo ..MoBijuninis_Kumeliukashttp://lt.netlogstatic.com/p/tt/000/654/654197.jpgLietuvaMarijampolės apskritis Bijuninis_Kumeliukas anketa

Bijuninis_Kumeliukas

mergina - 19 metų, šakiai, Lietuva

RSS šaltinis

Blog'as 37

  • Taip kartais buna...

    Viskas prasidėjo nuo noro ar pareigos palydėti naujuosius.
    Pirmiausia truputis neapgalvotų apsvaigusių vaikų žodžių. Tada truputis grasinimų.
    I scena: 24 tušti buteliai, medžioklinis šautuvas vietinio nevykėlio rankose ir hormonai, pavirtę žodžiais.
    Tada truputis labai asmeniškų pokalbių, kurių turinys tikriausiai ir liko ant naujųjų slenksčio. Žmonės, kurie negali nesakyti netiesos. Ir it nupjauta šaka, ant kurios sėdėta. O tada truputis nuoširdžių grasinimų iš širdies gelmių.
    II scena: "pas ką tas šautuvas?" gyvūniškai, gyvuliškai matai... "Ant laužo!"
    Truputis perspektyvios teroristės naujametinių planų kaip užvaldyti pasaulį.
    III scena: Nedidelė sąjunga su silke, plaukiojančia šaltibarščiuose.
    Truputis veiksmo. Truputis tikros gyvos nuotaikos. Truputis tikrų, bet nelabai gyvų jaunuolių.
    IV scena: Sutartis su kojomis ir su kitais penktą kibti į darbus.
    Tada truputis naujametinio ryto, akimirkų be grėsmės ir grasinimų, truputis juoko, truputis garsaus juoko, truputis visa pažadinančio juoko.
    V scena: Citrina? Taip, tinka. Taip, turim daug citrinos. Taip, girdėjau, kad reikia daug citrinos.
    Tada truputis midaus,midaus pasirodo dar buvo, kalėdiniai palinkėjimai, kalėdinių palinkėjimų tikroji reikšmė ir jos nebuvimas. Tada Napaleonas ir baudžiava, ir submarinai, ir daug vandens viename puodelyje.

    IV scena: neatrodo,kad per daug kažkaip šiemet agresijos?...tikrai per daug...
    ....na, bet per aky tai vis vien gaus.

  • Angelai sargai.

    Penktadienio vakaras. 10p.m. Kriminalas.

    Valanda po iškvietimo kur buvę, kur nebuvę atvyksta Jie. Šiandien Jie darbingai nusiteikę. Užsidarę įvykio vietoje, Jie nuodugniai ieško įkalčių. Kai ten atsiranda nedidukas 0,7-ukas "grappos", darbas kaipmat palengvėja ir prasideda tikroji paieška. Tarpais iš įvykio vietos išeina koks pavargėlis ieškotojas, su nerišliai tariamais žodžiais: vaikai, tik nelipkit ant pėdsakų, nelipkit,vaikai, nelipkit...ir savo pavargusiu žingsniu sliūkina palei sieną, bandydamas apžergti daugybe nematomų gijų, kurios it tyčia klaidina nuvargintas kojas.
    Dar po valandėlės paieškų, tėtės iniciatyva, atvyksta "KINEKOLOGAI" ( (c) Čičkus). Bet ką tie kinekologai... Jų Margio "grappa" nepaskatinsi.Bet kaip ten bebūtų Margis savo darbą atlieka. Nusikaltėlis rastas. Tiesa pasakius netgi trys. Bėda ta, kad visi trys sėdi aplink mane ir nešiojasi tą pačią genetinę duomenų bazę kaip ir aš. Et gaila Margio. Gaila kinekologų.
    Tik neskubėkime teisti. Būki biedni, bet teisingi - žmonės tiesiog dirba savo darbą. Tikriausiai būsim labai biedni....Tačiau teisingi...teisingi.

    Bet visai nemanykit, nėra čia šiais laikais ko bijotis (uniformuotas dėdė sakė, kad tvarka bus)... Pamąsčiusi naiviai patikrinu kaip greitai surenku tą stebuklingą trijų skaičių kombinaciją ir apkabinu porą pliušinių sugulovų, kad nuramintų vaikišką išsigandusią dūšią.

  • paskutiniai svaiciojimai

    Praktika rodo, kad žmogus,išdurta akimi.....

    ....gali būti esminis raktas į turiningą antradienio vakarą.
    ... gali puikiausiai vairuoti.
    ....gali gauti tiek pat nepabrangusio benzino kiek kiekvienas tūlas lietuvis, sveikomis akimis.
    ....gali būti neblogas kompanionas.

    ....gali išvirti puikios arbatos.
    ....gali gerai išmanyti matematiką.
    ....gali ir toliau besąlygiškai glostyti savo neįgalumo kaltininką.

    Kažin ar žmogus, išdurta akimi, gali būti atleistas nuo absurdiško "naujųjų pasitikimo"?

  • .

    Niekada nesivelk į kompromisą su žmogumi keista ideologija.

  • Drungnos dienos vidutinybė

    "Puikus dalykas-pasitenkinimas,neskausmingumas, šios pakenčiamos, romios dienos, kai nei skausmas, nei džiaugsmas nedrįsta suklykti, kai viskas vien šnabždasi ir sėlina ant pirštų galų.
    <...> Tereikia man valandėlę pabūti be džiaugsmo ir be skausmo ir pakvėpuoti drungnu, nuobodžiu vadinamųjų gerų dienų pakenčiamumu, ir mano vaikiška siela tai prisipildo begalinės gėlos, jog aš sviedžiu surūdijusią lyrą mieguistam pasitenkinimo dievui į patenkintą veidą, ir manyje degantis pragariškas skausmas man mielesnis negu sveika kambario temperatūra.
    <...> Juk kaip tik tai aš kuo nuoširdžiausiai niekinau ir keikiau - šį pasitenkinimą, šia sveikatą, jaukumą, šį išpuoselėtą mieščionio optimizmą, šį trąšų, tarpų pusėtinumo, normalumo, vidutinybės ugdymą."

    H. Hesse "Stepių vilkas"

  • Iškrypėliai

    Iškrypėliai. Seni geri iškrypėliai...Smagūs iškrypėliai.Iškrypėliai su drovumo kauke. Iškrypėliai tarp savų. Iškrypėliai, kepantys kalėdnius imbierinius sausainius. Iškrypėliai nesišukuojantys plaukų. Girti iškrypėliai. Nesaugūs iškrypėliai. Iškrypėliai, negeriantys pieno. Iškrypėliai respublikonai. Nepažįstami iškrypėliai. Vieniši iškrypėliai. Iškrypėliai, besikreipiantys į tave "sveiks, seni", nors dauguma tave vadina Monika. Mieli iškrypėliai.
    Iškrypėlis namo vaikšto pėsčiomis, net jei ir nieks nepasirūpino, kad kelelis nedulkėtų. Iškrypėlis brenda žliugsinčiom kojom per kaimą, tikėdamasis sutikti kitą panašiai iškrypusį.
    Tik iškrypėlis ginasi savo banalumu nuo bet ko, kas tikra, ir kiaurą naktį galvoja kitokią istorijos pabaigą.

    Tik iškrypėlis šiais iškrypusiais laikais laikytinas dėmesio vertu objektu.

  • Susirgo Bijunas naivumu

    Niekas tiksliai nezinojo kaip Bijunas ten pateko. Nei pats Bijunas dabar nepamena kas ir is kur ji ten atgabeno. Prisimena tik rankas, tiesiog rankas. Netobulas, gleznutes, skausmo issukiotais pirstais, taciau svelnias-nepaprastai motiniskas. State jos tvorele nuo vejo, ziema sienu apkamse, vasara gyne nuo karscio. Nepagalvokite, joks tai simbolis, tai tiesiog rankos.
    Tartum neatskiriamas vienalytis kunas buvo gele ir rankos. Neisivaizdavo Bijunas gyvenimo be ju. Be ranku.
    Nezinia nei kaip nei is kur, taciau Bijunas jau gimdamas rodos pazinojo pasauly. Zinojo jis, kad vaikai is dangaus nenukrinta, kad po dienos seka rytas, vasara palydi ziema, o rankos viena ryta tiesiog ima ir daugiau niekada nepasirodo. Bijojo jis. Na kaip ir dera tikram bijunui. Kas ryta paranoiskai akimis ieskodavo ju, o rades dekodavo it tulas stabmeldys visam pasauliui .
    Brangino jas.Dziaugesi.Kvepedavo joms.Tiesiog rankoms.

    Na, o dabar guli jis visas purvinas ir issikerojes, puvantis bepaspringstantis savo skausmu, besimegaujantis sava agonija. Ji neatsiejama jo gyvenimo dalis. Nebijo jis jau nei Dievo ,nei gamtos, nei zmogaus - tiesiog laukia artejancio galo, naiviai sirdyje tikedamasis, jog galbut ten Jos jo laukia?

« 1 2 3 4

Blog'o žymelės

Žymelės nenaudotos