Mo . blog'as

nacionalizuotas laikas nr.2

Bijuninis_Kumeliukas — Mon, 09 Nov 2009 05:17:01 UT

kūryba kūryba kūryba.
Kol vieni žmonės "eina teisingu keliu", kiti džiūsta bemiegėse naktyse, o rytais skuba nutolti nuo visų asmeninių legendų.
Tobula.

nacionalizuotas laikas nr.1

Bijuninis_Kumeliukas — Mon, 09 Nov 2009 05:04:30 UT

tobuliausias vakaras - laiku pasibaigęs vakaras.

***

Bijuninis_Kumeliukas — Sun, 27 Sep 2009 14:41:24 UT

senos vietos. seni žmones. senos siekiamybės.

TIk naujas laiko pojūtis.

"Somewhere beyond the sea..."

Bijuninis_Kumeliukas — Fri, 11 Sep 2009 20:16:46 UT

Visi taškai pamažu grįžtantys ant visu i. Trumpu, sklandžiu, zanavykiškų.
Subtilūs, gremėzdiški, tarpais neapgalvoti ir spontaniški. Krintantys, sėdantys, grįžtantys, atsirandantys, išryškėjantys.
Tačiau funkcija ta pati. Kiekvieno.

Vilkas kelia kepurę rausvam liūdesiui, beria cinamono ant naujų minčių ir prieš užmiegant šypso tam, kas dar laukia, paranojiškai vengdamas betkokių taškų.

įvertinimai.

Bijuninis_Kumeliukas — Wed, 24 Jun 2009 18:48:39 UT

Vilkas sėdi medyje ir jaučiasi pervertintas.
Įlipo kaip visada paskutinis ir sėdi ant tos pačios šakos nuo šešerių. O visi ploja.
Vilkas bijo lipti aukštyn, bijo paslysti, bijo nukristi.
Vilkas jautrus neteisybei.
Vilkas silpnavalis.

Gėris.

Bijuninis_Kumeliukas — Wed, 17 Jun 2009 15:34:17 UT

Vilkui pasisekė. Į jį niekada netrenkė žaibas, jo nepažymėjo hiperseksualus katinas ir nesipiršo raudonplaukis kaimynų berniukas.
Vilkui pasisekė. Jis nusipirko nesugižusio pieno, pavalgė lietuviškai pilnaverčius pietus, apturėjo sveiką šešių valandų miegą.
Vilkui pasisekė.Jis turi begales laiko visa tai įvertinti, pamąstyti apie save, savąją būtį, ateities planus ir kalnų vertimą.

Vilkui LABAI pasisekė. Jis turi plastikinį maišelį vilkiškai išsivemti, jei po viso šio GĖRIO neatlaikytų jo gyvuliškas skrandis.

paskui.

Bijuninis_Kumeliukas — Mon, 15 Jun 2009 19:31:08 UT

Bristi medumi.
Vėdinti sarkazmą.
Apatiškai meluoti.
Uostyti plaukus.
Uždėti tašką.
Nupiešti baimę.
Parduoti vasarą.
Padėti tašką.
Mandagiai šypsotis.

Autoritetingi asmenys dėl to sunerimę. Sakė yra vaistų.
Hm.

06-15

Bijuninis_Kumeliukas — Mon, 15 Jun 2009 18:36:29 UT

Vilkas keičia kailį.
Vieną po kito.

visgi.

Bijuninis_Kumeliukas — Wed, 03 Jun 2009 16:45:54 UT

Auginti mintį. Rinkti žodį.
Kartoti tol, kol tai pavirsta dūmu, papsinčiu iš senos pypkės, cukrinio avinėlio lūpose.
Surūkyti žodį. Iškvėpti mintį.

05-20

Bijuninis_Kumeliukas — Wed, 20 May 2009 14:09:41 UT

-Kai viskas pasibaigs, valgysim daug ledų.
-Valgysim.
- O vakarais ilgai gersim arbatą.
-Gersim.
-Ir eisim ant karuselių.
-Karuselių?
-Na, suptis.
-Taip taip, supsimės.
-Tobula...

Ir dingsta tolumoj du tylūs išvargę šešėliai, pamažu užsitarnaujantys savąją tobulybę.

Umweltschutz.

Bijuninis_Kumeliukas — Sat, 16 May 2009 06:50:43 UT

O abiturientai stropiai renka didelius pasiesarties akmenis ir savu sarkazmu kruopščiai šveičia iškrypėliškas keverzones.

bus švariau, gaiviau...geriau?

9 Bijūno įsakymai.

Bijuninis_Kumeliukas — Tue, 12 May 2009 17:33:31 UT

Niekada nesišypsok Bijūnui.
Netiesk rankos, nemojuok, nespoksok, nežiūrėk, nekalbėk, neklausyk, net negalvok.
Ir niekada nelauk atgalinės reakcijos.

Tai dalykai vieną po kito sprogdinantys rožinius muilo burbulus,izoliuojančius purpurą nuo tikrovės.
Tik visa laimė, būta gero mago, turėjusio gerą plautį.

pirmadienis

Bijuninis_Kumeliukas — Mon, 11 May 2009 17:00:53 UT

Pirmi ir paskutiniai kartai gyvenime dažniausiai saldžiai/skaudžiai sentimentalūs.
Paskutiniai paskutinio mokyklinio pirmadienio kavos lašai taip pat. Šypt.

Grr.

Bijuninis_Kumeliukas — Tue, 21 Apr 2009 10:56:02 UT

Pinigai pinigai pinigai. Kuo didesnę dalį mano gyvenimo tai paliečia, tuo labiau jaučiuosi kažkur kitur,nei čia. Pasišlykštėjimą keičia panieka, žlunga autoritetai, puoselėti aštuoniolika metų.

Ant kuolo mane, jei kada parsiduočiau.

Bijūniška egzotika

Bijuninis_Kumeliukas — Wed, 15 Apr 2009 18:58:20 UT

Kai kurių žmonių būtis niekada netaps buitimi.
Ir viskas tik dėl didelių senovinių langų, prancūziškų motyvų, lietuviškų spurgų ar istorijų apie mergaites, nešinas kibirėliu bei vilkinčias geltonais lietpaltėliais.

Vieną dieną Bijūno skonio receptoriai su visomis jomis bus susipažinę.

Brakšt.

Bijuninis_Kumeliukas — Wed, 15 Apr 2009 18:32:08 UT

Brakšt sintetinės kavos ir...
....ir Vilkas jau meta kelią ne dėl takelio, o vien tam, kad savom kojom galėtų ištrypti šviežią žolę.
Brakšt....! ir jau suvoki ledų ir laiko praralelę. Brakšt ir supranti rato simboliką. Brakšt, ir visos atpirkimo dainos tampa himnu visam tam, kas prabėgo ne veltui.
Brakšt brakšt brakšt. Ir su kiekvienu gurkšniu darosi vis brangiau tai, kas čia ir dabar.

Aš Aš Aš.

Bijuninis_Kumeliukas — Sun, 15 Mar 2009 19:03:09 UT

Didis tas žmogaus susireikšminimas. Kaip bebūtų - visi keliai visada veda į didįjį "AŠ".
O kad taip Vilkui surinkus visą savo kvartalo savimeilę ir pardavus kokiam senovės čigonėliui. Ir vat gyventų sau sveiki ilgai ir laimingai, ir Marksas sena Holivudine šypsena eismą mums reguliuotų, ir paukščiai į pietus neskristų, ir vyno upėmis ilgakasės gražuolės kanojomis irstytųsi, ir tik pašaukus vardu visos kaip viena ant kaklo sušoktų.

Ir ilgai pagonys lietuviai, savo stabus pamiršę, Vilką geru žodžiu minėtų, pasitenkinimo valandomis aukas neštų, be reikalo jo vardo netartų.

O Vilkas geradarys tuo tarpu būtų priverstas ant palangės savąjį Aš susidaiginti.

Vilkiškos nepriklausomybės diena.

Bijuninis_Kumeliukas — Mon, 09 Mar 2009 14:27:24 UT

Galima.
Galima nusimauti batus ir lakstyti pusnuogiui basomis rytiniu plikledžiu.
Galima pagaliau nusiimti akinius ir išlindus iš rūsio kankinti save skvarbia pavasarėjančia saule.
Galima erzinti iškrypusį kaimyną atitrauktais roletais.
Galima neteisinti savo kvailumo.
Galima eiti niekur.
Galima į Korsiką, Gvatemalą, nors ir į Bermudus...Galima visa tiek, kiek tik aprėpia tavo linoliaumo spalvos akys.
Tai "galima", kuris truks tavąją amžinybę...

03-04

Bijuninis_Kumeliukas — Wed, 04 Mar 2009 18:09:03 UT

Esti akimirkų, kurias tiesiog taip ir norisi įrėminti ir pasikabinti kambaryje virš rašomo stalo. Kad ne tik kykavimas virš stereometrijos uždavinyno įgautų kiek geresnį skonį, bet ir pačiam būtų suteiktas kitoks atspalvis. Kad saulei išlindus, taip nekontrastuotum su pavasariniu dangumi.

Tad ir išsikabinėjo Kristoferis sienas tokiais koliažais, kol galiausiai neturėdamas kuo kvėpuoti, ėmė ir užduso nuo savo saldumo.
Štai tau ir akimirka.
Ekspresyvi, egzotiška.

Kad taip neatsitiktų, visada atsiranda žmonių, kurie tas sienas nuplėšytų. Nudraskytų, netvarkingai netyčiukais palikdami pavienes skiauteles, išbyrėjusį tinką sienoje ar karamelės pėdsaką, nuo gerai nenuplautų pirštų.
Atiduokime pagarbą pastariesiems.

Vasario 14 idilė.

Bijuninis_Kumeliukas — Thu, 12 Feb 2009 15:26:01 UT

Importavo iš vakarų lietuvis vasario keturioliktąją ir nesižino ką čia dabar su ja daryt. Nusipirko plastmasinę širdį iš Maximos ir pasipuošęs, išsišiepęs laukia savo butaforinės meilės apraiškų. (et, moka lietuviai prisidaryti sau bėdų.)

O Vilkas tuo tarpu, tolumoje niūniuojant Sinatrai, sau tyliai vartys Užgavėnių margablynius, cukruotais pirštais braukdamas nuo veido užkrintančius plaukus. Ir plos jam iš aukštybių pasitenkinęs Rubensas, niekada iš tikro taip ir nemylėjęs savo pilnakrūčių.
Kaip pasakytu By - senosios vertybės vistiek išlieka.

.

Bijuninis_Kumeliukas — Sun, 08 Feb 2009 21:08:52 UT

Pasilikti viską vienam vakarui buvo ne tik neapdairu, bet ir labai vaikiška. Tiesiog kartais nebelieka nieko kita kaip tik laukti...Laukti kažko, kažko abstraktaus materializavimosi. Laukti taip stipriai, kad rodos likęs tavo laikas netenka prasmės.
Tad neapsakomai liūdna kai kažkokie neaiškūs kažkieno principai atima materializavimosi galimybę ir paverčia tave kažkuo nusižeminusiu, porijančiu nesąmones apie tikslųjį mokslą, muziką, miegą ar kažką panašaus.
Ir vėl belieka tik naiviai laukti....laukti to, kas įvardytų arba ištrintų tai ką kolkas vadiname kažkuo.

"pavėsyje" .

Bijuninis_Kumeliukas — Wed, 04 Feb 2009 20:14:22 UT

Esti vakarų kai Bijūno nebaugina net juodas plaukuotas plazdenantis padaras popieriniais sparnais. Esti dienų, kai Kristoferio širmos mechanizmas iš tiesų veikia. Esti dienų kai vilkas atsisako savo principų ir tampa objektyvus sau, objektyvus tolimiems kraštams, objektyvus... nepaisant scenarijaus.
Ir pasidaro viskas taip artima ir sava. Tiesiog miela.O iš to mielumo, rodos, gali net kojines Kalėdų proga kam nors numegzti. Arba kiekvieną rausvą pavasario vakarą iš sodo nešti bijūnus.Tiesiog kad kvepėtų. Tiesiog, kad liktų miela.

Bam.

Bijuninis_Kumeliukas — Mon, 02 Feb 2009 17:18:22 UT

Gavo vilkas į rožinį akinį. Teks dabar pirkti naujus arba mokytis ironijos menų.

Penktadieninė simbolika.

Bijuninis_Kumeliukas — Fri, 30 Jan 2009 22:29:47 UT

Visa tai,kas lieka:
Graži tradicija;
Graži vieta;
Graži melodija....pradanginusi balsą.

P.S. O jei kada atgimsiu Dega pavidalu, mokinsiuosi šokti kartu su Jomis. Net ir nevykęs šokis daugiau už impresionizmo vadovėlį.