Voras_Amasis
vaikinas - 22 metų, Kaunas, Lietuva
- Draugai |
- Svečių knyga
- | Nuotraukos
- | Blog'as
- | Prekiniai ženklai
- | Grupės
- | Vaizdo klipai
- | Muzika
- | Šūksniai
- | Apklausos
- | Nuorodos
- | Tik programos
Blog'as 16
-
sugalvok ir papasakok///
Kai pagalvoji, kad nieko nėra baisiau, visada atsitinka kas nors dar baisiau....tai pailiustruoja toks teiginys.
Viena moteriškė, kuri plaukė Titaniku, eidama per denį susiplėšė kojinę. O kaip tik tuo metu Titanikas pradėjo skęsti, pirma mintis jos buvo tokia, kad tik niekas nepamatytų mano nubėgusios akies....
O kokia buvo antroji mintis?
-
Pabudimas
Vieną dieną atsikėlęs priėjau prie veidrodžio ir pasakiau:
- Jei aš toks būčiau, tai tikrai nusišaučiau
Tačiau nenusišoviau, o jūs paklausite kodėl?
Ogi todėl, kad ten buvo ne veidrodis, o langas....
-
Viltis miršta paskutinė
Vakar mane apniko noras, tiesiog galima sakyti, troškimas, išvažiuoti į kokią nors tolimą salą, kurioje nebūtų jokios civilizacijos, o tik kokios nors vietinės gentys, kurios apie baltuosius nieko daugiau neišmanytų. Tada aš galėčiau gyventi stebėdamas jų gyvenimą, klausyti prie laužo senovinių pasakojimų apie tai, kaip susikūrė žemė ir kaip iš vandenyno gelmės išniro milžiniškos žuvys.
Noriu, kad mano gyvenimas nebūtų toks nuobodus, noriu nuotykių, rizikos, noriu, kad kiekviena diena man atneštų kažko tokio, ko nėra šioje rūtinoje. Ir kur man tai rasti?
Kaip nekeista vakar išsitraukiau knygą apie keliautoją Hejerdalą ir mane apniko toks neapsakomas nuotykių troškimas, kad atrodo imsiu ir susikrovęs daiktus kur nors pabėgsiu....tik kaip tai padaryti, jei neturiu lėšų?
Ak, tas gyvenimas, toji neaprėpiama tuštybė, kurioje aš gyvenu diena po dienos. Nenoriu sulaukęs 90 metų pasakyti, kad nugyvenau rutinoje. O man jau greitai bus 30 metu, ką gi aš pasiekiau.....
Gal ten, už tų uolų laukia manęs naujas rytojus ir dar neištyrinėtos žemės.... -
Melassssss ir jo buvimas, trumpas pamąstymas....
Melas reikalauja daug pastangų ne todėl, kad kai tiesa surasta, ji sukausto žmonių mintis, bet dėl natūralios, nors ir ydingos, meilės pačiam melui. Tiesa savo verte, gali prilygti perlui, kuris geriausiai atrodo dieną, bet jis neprilygs deimantui ar rubinui, kurie gerai atrodo bet kokioj šviesoj. Tačiau žalingas ne tas melas, kuris pereina per protą, bet tas, kuris įstringa ir įsitvirtina jame. Kuo daugiau mes meluojame, tuo labiau jaučiamės saugesni, štai kas tas melas, tačiau kas būtų jei melas dingtų?
-
Pasaulio paslaptis
Visą gyvenimą galvojau, kad žemė laikosi ant tirjų drambių, kurie stovi ant vieno didžiulio vėžlio šarvo. Koks tai buvo pasaulis, pilnas neįmanomų dalykų, kurie palaipsniui tapdavo įmanomi.
Tačiau vieną dieną vėžlys sukrutėjo ir drambių kojos nusprūdo nuo jo nugaros. Viskas pakibo visatoje, stengdamiesi kaip nors išsilaikyti, tačiau tereikėjo menko vėjo gūsio, kad aplinka nustotų gyvuoti. Laimei, visatoje vėjo gūsio nėra....
Tada pasirodė dievas Šyva, kuris žvelgdamas trimis savo veidais, pakėlė dramblius ir atsargiai padėjo ant vėžlio, šiam net nesuvokus, kad pasaulio našta vėl jį užgožė...O vėžlys tiesiog mąstė, kas būtų jei vieną dieną, drambliai nustotų egzistavę, o jis pats taptų laisvas, argi toji laisvė jam nepabostų.
Per visą šį trumpą sambrūzdį žemėje niekas nepasikeitė. Namai centrinėje Manheteno gatvėje vis aukštėjo, rikšos važinėjo po Bankoko skersgatvius, o žmonės ir toliau manė, kad pasaulis tai rutulys, kuris kabo tuščioje visatoje.....
-
Liudesys - filosofiskai
Be abejo, mintis apie mirtį kaip apie atpildą už nuodėmes ir perėjimą į kitą pasaulį yra šventa ir dievobaiminga, tačiau jos, kaip neišvengiamos duoklės gamtai, baimė yra silpnumas. Kad žmogus, pagalvojęs apie tai kokį skausmą junta, kai prispaudžiamas arba draskomas tik jo piršto galiukas, gali įsivaizduoti, kokias kančias sukelia mirtis, kai yra ir nyksta visas kūnas; tačiau mirtis nėra tokia skausminga kaip galūnės sužeidimas, nes gyvybiniu požiūriu svarbiausios kūno dalys nėra pačios jautriausios. Mirtis atrodo baisi dėl – dejonių, traukulių, laidotuvių, juodų drabužių, bespalvių veidų, raudančių draugų. Žmogaus sieloje nėra tokios silpnos aistros, kuri nesusigrumtų su mirties baime ir jos neįveiktų. Vadinasi mirtis nėra tokia baisi, nes žmogus turi daug draugų ją įveikti. 
Blog'o žymelės
Žymelės nenaudotos
