Vieta tavo skelbimui?
http://netlog.com/buozgwayLinaLinabuozgwayhttp://lt.netlogstatic.com/p/tt/000/464/464941.jpgLietuvaKauno apskritis buozgway anketa

buozgway

Patikimumas mergina - 20 metų, Kaunas, Lietuva

RSS šaltinis

Blog'as 2

  • Nereikšmingi žodžiai - atsakymas į prasmingesnius žodž

    Nūdien nebeįsivaizduoju savo internetinio gyvenimo be blog'ų skaitymo. Ir dėl to neįsivaizdavimo vieną dieną - visai neseniai - perskaičiau šį žmogaus, su kuriuo kažkada ganėtinai ilgai ir įdomiai kalbėjom skype apie viską ir nieką, įrašą:

    Verta perskaityti arba bent jau užmesti akį

    Pakomentavau, kad yra vietų, kurioms galėčiau prieštarauti (prieštarauti gal nėra itin tinkamas žodis, tiesiog vietų, kuriose buvau užstrigusi), ir sulaukiau mažytės provokacijos su šypsena (man taip atrodo) tam, kad tai ir padaryčiau.

    Taigi štai, kas nedavė man ramybės beskaitant tą įrašą (talpinu į čia, nes patogiau).

    ---

    Nežinau, ar vertėtų veltis į visa tai, nes iš tiesų tai esu viena tų, kuri norėtų tikėti ir klausinėti, bet mažai savyje randa paties tikėjimo, o ne noro, bet visgi užkibau. Ir tikriausiai tai nėra priešatarvimai – pernelyg stiprus žodis, o aš prieštaravimui jaučiuosi nekompetetinga ir pernelyg kvaila, tai tiesiog klaustukai, daug klaustukų.

    1) Ar yra tokia esybė, ar yra tokia asmenybė? Iš žmonijos sukaupto patyrimo - atsakymas "taip", taip patvirtina Jis Pats apsireikšdamas ir tai patvirtina geriausi iš žmonių, pasižymintys didžiausiu dvasios kilnumu.
    Jeigu, tarkim, žmonijoj laikui bėgant būtų susiformausios kitokios vertybės, dvasios kilnumo samprata ir jeigu tos žmonijos patirtis būtų kitokia, ar ir tuomet būtinai turėtų egzistuoti kažkas viršesnio? Tarkim, dievo nėra. Bet mes galim jį įsivaizduoti. Kas gali įrodyti, kad apsireiškimai ir dvasiškai kilnių žmonių liudijimai nėra fiktyvūs? (Čia aš labai skeptiškai, tiesiog tai ganėtinai reliatyvu. Galų gale, ką reiškia visos žmonijos patirtis vieno individo akimirkiškame gyvenime? Taip, ji gali reikšti labai daug, bet kartu ir labai mažai arba netgi visiškai nieko.)

    2) Dievas begalinis ir pirminis (kaip priežasčių priežastis).
    Suprantu, kad mano dvejonės kvailos ir nieko vertos, bet jei yra priežasčių priežastis, kas yra jos priežastis? Ar dievas atsirado iš pats savęs, ar kaip? Tai tiesiog įdomu. Visą laiką tikėjau priežasties – pasekmės ryšiu ir tas tiesiog buvimas tikriausiai netelpa į mano suvokimo ribas.

    3) Viskas kas vyksta, priklauso nuo Jo. Mums nesuvokus to ryšio, mes egzistuojam atskirai, tai yra materialios energijos lygmuo.
    Jeigu viskas, pasakykime taip – visi galai sueina į pradinį būvį – dievą, tai kodėl tuomet to ryšio nesuvokimas iš karto mus nuo jo atskiria? Ar negali būti paprasčiausias egzistavimas neatskirai, tiesiog nesuvokiant to ryšio? (Nemoku to tiksliai įvardyti.) Tiesiog. Jeigu yra vėjas ir esu aš, ar aš būtinai turiu suvokti tą vėją, kad jis būtų? Jei nesuvoksiu, tada vėjas bus atskirai, aš irgi atskirai ir aš jo nejausiu? Pavyzdys gal nelabai tinkamas, bet...

    4) Mes gaunam vietą šiame pasaulyje, ir mažiukų dievukų vaidmenis, kovoti vieni su kitais, ir bandyti egocentriškai mėgautis.
    Kovoti vieni su kitais? Čia nekimbu, tiesiog įdomu. Klausimas tik, ar tos šiek tiek aukštesnės asmenybės, kaip, pvz., Jėzus Kristus ir minėtasis Narada Munis irgi yra sutverti kovoti vieni su kitais? Jėzus juk iš esmės buvo žmogus, nesvarbu, kad atsiradęs iš dievo dvasios, na, arba galima mąstyti, kad jis buvo pusiau dievas, pusiau žmogus (vos ne kaip koks Heraklis), tuomet kaip su juo ir tuo kovojimu? Ir norėčiau daugiau sužinoti apie tą antrąją kilnią asmenybę, turiu galvoje, ar tai žmogus, ar..? (Visiškai nieko apie tai nežinau.)

    5) Tada Dievas begalę kartų ateina į šią visatą mūsų pasikviesti, duoti mums žinojimą apie viską. Jis ateina konkrečiai, pasaulyje Jis žinomas kaip Aukščiausia Asmenybė iš Anapus, Jo nesuvokia niekas iš žemiško būvio būtybių, iš angeliško būvio būtybių ir iš pragariško būvio būtybių. Turintys didelį šios visatos pažinimą, tik žino, kad šita Asmenybė yra ne iš šios visatos, ir kad Ji viršija visas visatoje žinomas asmenybių galimybes ir savybes. Tai kriterijus, kas žinoma, bet Jis greičiau negatyvus - tiesiog žinojimas, kad Jis viršijantis, bet nieko konkretaus. Apsireikšdamas Jis pasiima kartu su Savim išvaduotas asmenybes iš dvasinio pasaulio, kurios Jį pažįsta.
    Dievas ateina duoti mums žinojimą, bet jo niekas iš žemiško/ angeliško/ pragariško būvio būtybių nesuvokia. Ir visgi jis pasiima su savimi tam tikras asmenybes, kurios jį pažįsta. Skamba truputį nelogiškai, o gal aš, paprasčiausiai nežinodama nieko plačiau apie tai, nesuvokiu.

    6) Per širdį ir apsireikšdamas asmeniškai išorėje Jis duoda žinojimą apie Save.
    Jei visgi daugumai nelemta suvokti, kaip tuomet suprasti, kad tie apsireiškimai yra būtent žinia apie jį, o ne šiaip apie kažką?

    7) Jis įrodo Pats Save <...>.
    Šiai minčiai tiesiog trūksta pagrįstumo, arba pagrindimo neradau tiesiog. Vėlgi, čia galėčiau grįžti prie 2 punkto. Na, žinoma, galbūt jis yra virš visų įrodymų, nes visi įrodymai ir reiškiniai yra tik Jo galios pasekmė, bet negali priartėti prie Jo Paties, bet kaip tada galima kalbėti apie tą įrodymą. Na, tiesiog aš to nesuprantu.

    8) <...> atskirai nuo Jo vyksta tik iliuzinė imitacija.
    Jeigu atskirai nuo dievo vyksta tik iliuzinė imitacija, tuomet tas egzistavimas nesuvokiant ryšio su juo, tas vadinamasis materialios energijos lygmuo (lyg ir kažkaip taip rašyta buvo, žr. 3 punktą) yra imitacija?

    9) Kas neigia Jį, kai Jis ateina asmeniškai, lieka be nieko.
    Jeigu niekas negali dievo paneigti, tai jis yra ir tiek, taip? Tuomet kaip gali bandantis jį neigti likti be nieko, jei nepaneigiamas dievas vis vien yra? Ar čia turimas galvoje kitoks likimas be nieko?

    ---

    Toks štai pažarstymas smėlio prieš vėją. Vėjas yra, aš esu, smėlis irgi. Tikriausiai. Iš tiesų tai nesijaučiu nieko protingo prirašius, tiesiog pasidalinusi savo abejonėmis ir kažkuo dar. Ir skyrybą tingėjau sutvarkyti, eh.

  • mėlynų aguonų laukais

    galiu dabar eiti ir vargo nematyti - na, beveik, - nes juk kitur nėra kur.

    Tokiomis akimirkomis aš labai realiai suvokiu, kam man reikalingas blogas.lt, mur.lt, one.lt ir visi kiti tie skaitmeniniai padarai - kalbėtis. Daugiau paprasčiausiai nėra kam ir kaip. Būna tiesiog per sunku arba kartais beprasmiška.

    Galvoju, kaip sunku turėtų būti benamiams. Ne tiems idėjiniams, bet tiems tikriesiems, kurie galbūt dar nėra susitaikę su sava dalia - kiekvieną vakarą mąstyti, kur šiąnakt nakvosi, iš kur tavęs neišvarys niekas.

    Jaučiuosi ir pati truputį bedalė. Ir galvoju, kodėl aš tapau mėlynas aguonas, kai man bėga žali vandenukai iš akių. Dumblini, užpelkėję, iš kažkur giliai ir tamsiai. O taip, aš nemoku derinti linksnių ir žodžių, aš temoku daug ir beprasmiškai beprotiškai tuščiažodžiauti. Gal todėl vis dažniau tyliu tada, kai turėčiau dalyvauti kokiame nors rimtame ar tiesiog man kažkiek svarbiame pokalbyje.

    Ką aš pasakysiu komendantui?

    - Laba diena, aš noriu gauti kambarį, kuriame būtų draugiška ir meniška mergina ar vaikinas (galėčiau gyvent ir su tokiu tikriausiai, what's the difference? ), potenciali antra mano sielos pusė ar bent jau ta persona, kuri mane suprastų tokią, kokia esu, ir po pusmečio neparašytų jums prašymo mane iškeldinti, nes su ja nešnekėjau/ nedraugavau/ buvau netokia, koks yra kambariokės standartas.

    O taip, aš tikriausiai gausiu labai gerą kambarį.

    O tuo tarpu ant manęs rėkia mama, ant manęs rėkia mano sąmonė ar pasąmonė, o aš ir toliau tapau mėlynas aguonas.

    Ramias, tykias.

    Gal kartais žinot kokio gero psichiatro, kuris neužsiprašytų labai daug pinigų, numerį? Nes aš tikriausiai jau tuoj išsitaršysiu plaukus ir su tomis paklaikusiomis akimis bėgsiu į šalia bendrabučio esančią psichiatrinę ligoninę.

    Ir dar aš moku pamišėliškai gražiai ir įtikinamai šypsotis ir jaustis gerai. Taip įtikinamai, kad net pati tuo patikiu visada.

    Psichiatrinėj tikrai gaučiau gerą kambarį. Minkštą ir patogų. Ir į kišenę komendantui, jei toks ten yra, pamokėt nereikėtų.

    Mėlynos aguonos, geros aguonos.

    Nei 225, nei 241, nei kita skylė. Koridorius. Ir šaldytuvas tilps, ir dėl terpentino kvapo niekas nesiskųs. Ir grįžus vėliau nei vienuolikta į kambarį/ koridorių nesulauksiu prašymo, ištiesto komendanto rankose, kad mane iškeldintų, nes trukdau kambariokių ramybę.

    Nes nemoku kalbėti tada, kai manyje nėra žodžių, dieve atleisk man.

    Ai, ir dieve, juk prašiau - duok bet ko.

    Dabar labiausiai praverstų kambarys, kuriame aš truputį tilpčiau, ir žodžiai,

    kad iš jo neišvytų,
    kad galėčiau rašyti,
    kalbėti,
    kvėpuoti,
    kad pražysčiau ---


    Ai, ir dar norėčiau net ne truputį, o labai labai, kad mūsų jūrų kiaulytė, kuri yra j. paršelis, nevalkiotų kilimu galinių savo kojų, o vėl vaikščiotų ir normaliai valgytų. Utopiški norai, leiskit kvėpuoti, gerai?

Blog'o žymelės

Žymelės nenaudotos