jurgita_tutinaite

• Dalintis

Trečiadienis, 11 birželio 2008 00:07

Kartais buna dienu, kai jautiesi, kad gyveni ne toj planetoj ir ne tam laike, lyg kazkas ne tavo valia imete kazkur.... niu tikriausiai ten kur dabar esu ir nori nenori reikia kazkaip taikytis ir gyventi.....tikriausia daugeliui taip buna.....
Tad, kad tokias mintis isvaikyti griebiu koki pleda, ar uzsikori ant kokios palanges ir bandai surasi kampeli is kur matytusi daungaus aukstybe uzsiverciu galva ir stebiu ta zydra skliauta ir kaip juokinga pasidaro kai pagauni save, jog ganai debeselius danguje, taip kaip darydavom mazi, kai galvoje vejai svilpavo............
Bandai si debeselio formuoti visokias figuras, lipdyti jas issivaizduoti kazka grazaus.....o debesys keicia vieni kitus kaip cukriniai sausaineliai danguje......Su kiekvienu debeseliu vis labiau tolsta liudnos mintys, o veide lupu kampuciai is smagumo vis labaiu kyla i virsu......... ir lyg viskas tvarkosi deliojais i savo vietas, gal todel kad grysti kazkiek i vaikyste, kai buvo viskas kitaip kai mokejom dziaugtis smulkmenomis, atrastu kokiu graziu akmeneliu, pastebeti pradedanti zaliuoti alyvu kruma ieskodami laimes penkialapiuose, isiterlioti lig keliu purvu ir vaidinti madingas ponias, paslepti sekretus, kuriuso butinai berniukai turejo atkasti ir sunaikinti ir keik dar visoki tokiu dalykeliu........ir bedos buvo visai vaikiskai juokingos........
Tai yra nuostabu kartais mesti visus rupescius i sali ir sugrysti siek tiek i vaikyste, jei bus kaad liudna pabandykit pamatysit kaip padeda liudnas mintis isvaikyti