justina_gur

http://netlog.com/remigijusomREMIGIJUS OMOMREMIGIJUSremigijusomhttp://lt.netlogstatic.com/p/tt/000/789/789537.jpgLietuvaVilniaus apskritis remigijusom 35

REMIGIJUS OM (Šeštadienis, 31 spalio 2009 22:52)

SOGYALAS RINPOCHE

DIDŽIOJI APGAULĖ

Sogyalas Rinpoche gimė Tibete. Jo mokytojas buvo vienas garsiausių šio amžiaus meistrų Jamyangas Khyentse Chokyi’s Lodras. Kinų invazijos metu Rinpoche paliko Tibetą. Aštunto dešimtmečio pradžioje Kembridžo universitete studijavo lyginamąją religijotyrą. Yra kelių knygų autorius ir tarptautinio Budistinių centrų tinklo (Rigpa) steigėjas ir vadovas.
Kartu su žmogumi gimsta ir jo rūpesčiai. Kuo ilgiau jis gyvena, tuo labiau kvailėja, nes nuolatos stiprėja desperatiškas noras išvengti mirties. Kaip liūdna ! Jis gyvena vardan to, ko nelemta pasiekti ! Jo troškimas laiduoti sau ateitį atima iš jo dabartį.
Chuang Tzu

Po to, kai mirė mano mokytojas, turėjau laimės artimai bendrauti su Dudjomu Rinpoche (1904-1987), vienu didžiausių šio amžiaus meditacijos bei jogos meistrų, mistikų. Kartą drauge su žmona jis keliavo po Prancūziją, grožėjosi gamtovaizdžiu. Jie važiavo pro ilgą, neseniai sutvarkytą ir gėlėmis išpuoštą kapinyną. Dudjomo Rinpoche’s žmona tarė: “Pažvelk Rinpoche, kaip Vakaruose viskas švaru ir tvarkinga. Net tos vietos, kur jie laiko mirusiuosius, yra nepriekaištingos. Rytuose gyvenamieji namai nėra tokie puošnūs”. “O, taip, - atsakė Rinpoche, - tai tiesa, Vakarai yra labai civilizuotas kraštas. Jie pastatė nuostabių namų negyviems lavonams. Bet ar pastebėjai, kad jie turi tokių pat puikių namų ir gyviems lavonams.”
Kai prisimenu šią istoriją, susimąstau, koks lėkštas ir beprasmis gali būti gyvenimas, kai jis grindžiamas hipnotiniu tikėjimu amžinybe ir pastovumu. Tokia egzistencija, anot Dudjomo Rinpoche’s, paverčia žmogų gyvu lavonu.
Dauguma taip ir gyvena, pagal sustingusią schemą. Jaunystės metais įgyjamas išsilavinimas. Po to susirandame darbą, ką nors sutinkame, tuokiamės, gimsta vaikai. Perkame namą, siekiame karjeros ar pelningo verslo, stengiamės įgyvendinti svajas apie užmiesčio vasarnamį ar antrą automobilį. Per atostogas kur nors su draugais keliaujame. Ruošiamės pensijai. Mūsų gyvenimai monotoniški, smulkmeniški ir nuobodūs, banaliai švaistomi, nes nieko geresnio, regis, ir neįsivaizduojame.
Dabartinis gyvenimo ritmas toks karštligiškas, kad susimąstyti aoie mirtį tiesiog nebelieka laiko. Savo slaptą permainų baimę slopiname apsistatydami vis naujesnėmis prekėmis, “technikos pažangos” išradimais – ir tik tam, kad anksčiau ar vėliau patirtume jų tironiją. Visą savo laiką ir energiją eikvojame, kad apsaugotume, ką esame sukaupę. Tai pamažu tampa vieninteliu gyvenimo tikslu. Racionalumas ir praktiškumas Vakaruose dažniausiai reiškia obskurantišką savanaudišką trumparegiškumą. Mūsų miopiškas dėmesys šiam, ir vien tik šiam gyvenimui yra gūdaus ir destruktyvaus nūdienos pasaulio materialumo išraiška.
Yra tokia sena tibetietiška istorija, vadinama “Nuostabaus lyg Mėnuo tėvas”. Vienam labai neturtingam žmogui po ilgų ir sunkių darbų pavyko sukaupti pilną maišą grūdų. Jis maišą pririšo virve prie namo gegnės, kad grūdus apsaugotų nuo žiurkių ir vagių. Nakčia žmogus įsitaisydavo ant grindų, tiesiog po maišu. Šitaip gulėdamas, jis pasinėrė į svajas: “Didžiausią pelną turėsiu, jei šiuos grūdus pavyks parduoti nedideliais kiekiais. Už gautus pinigus galėsiu nusipirkti daugiau grūdų ir vėl juos sudaiginsiu, nuimsiu derlių – neilgai trukus tapsiu turtingu, visu gerbiamu žmogumi. Pulkai merginų trokš mano dėmesio. Vesiu pačią gražiausią, ji pagimdys man sūnų... Taip, tai bus sūnus... Ar atsiras šioj žemėj tinkamas jam vardas?” Žmogus nužvelgė kambarį, ir jo akys sustojo prie mažo langelio, pro kurį švytėjo mėnuo.
O, koks laimingas ženklas! – nudžiugo jis. – Kaip nuostabu! Tai išties puikus vardas. Aš pavadinsiu jį “Nuostabus lyg Mėnuo”... Tuo tarpu, kai jis buvo taip paniręs į fantazijas, žiurkei pavyko užsikarti ant grūdų maišo ir perkrimsti virvę. Tą pačią akimirką, kai jo lūpos ištarė “Nuostabus lyg Mėnuo”, maišas nukrito nuo lubų.
Daugybę žmonių, kaip ir šios istorijos personažą, užvaldo tai, ką vadinu “aktyviu dykinėjimu”. Yra rytietiškas ir vakarietiškas apkiautimo stilius. Rytietiško stilaius variantas tobulai išpuoselėtas Indijoje. Tai beprasmis šlitinėjimas nuo ryto iki vakaro, nieko neveikimas, šalinimasis visokio darbo ar naudingos veiklos, litrai arbatos, per radiją plerpiančios hindų filmų muzikos klausymas, draugų kompanijos. Vakarietiškas dykinėjimas yra visai kitoks. Jis taip perkrautas impulsyvios veiklos, kad nepalieka galimybės susimąstyti apie tikrai svarbius dalykus.
Jei įdėmiau ištirtume savo gyvenimo komponentus, suvoktume, kad jis sklidinas bereikšmių siekių, kupinas projektų, vadinamųjų “pareigų”, fantazijų. Vienas Lama tai vadina “ūkininkavimu sapnuose”. Mes pasiryžę eikvoti laiką tiktai svarbiems gyvenimo dalykams, tačiau tam niekada neturime laiko. Tartum ne mes gyventume gyvenimą, o jis veržlia, pasirinkimui ir kontrolei nepavaldžia jėga gyventų mus.
Ramakrišna vienam savo mokiniui yra sakęs: “Jei dešimtadalį to laiko, kurį eikvoji pramogoms, merginoms ar finansiniams dalykams, paskirtum dvasinėms disciplinoms, per porą metų pasiektum tobulybę!” Praėjusio amžiaus gale Tibete gyveno garsus adeptas, savotiškas Himalajų Leonardo da Vinci’s, vardu Miphamas. Pasakojama, kad jis buvo išradęs laikrodį, pabūklą ir aeroplaną. Tačiau visus savo išradimus iškart sunaikindavo, sakydamas, kad tai nereikalingi, nuo rimtesnių gyvenimo dalykų atitraukiantys daiktai.
Tibetiečiai kūną vadina žodžiu “liu”, reiškiančiu “tai, ką palieki išvykdamas”. Kiekvieną kartą ištartas “liu” mums primena, jog esame klajūnai, laikinai apsistoję šiame gyvenime ir šiame kūne. Todėl Tibete žmonės perdėm nešvaistė laiko, stengdamiesi gerinti savo gyvenimo sąlygas. Jie tenkinosi tuo, kad turėjo maisto gyvybei palaikyti, saugantį nuo šalčio apdarą ir stogą virš galvos. Vakarietiškas maniakinis išorinių patogumų, rinkos naujovių vaikymasis dažnai tampa pagrindiniu gyvenimo tikslu, beprasmiu stereotipu. Ar kiltų sveiko proto žmogui mintis, kiekvieną kartą apsistojant viešbutyje, kambaryje daryti remontą, prabangiai jį dekoruoti? Yra puikus Patrulio Rinpoche’s patarimas:
Pažvelk į seną karvę,
Ji gali nakvoti klojime.
Tau tenka valgyti, miegot ir tuštintis –
Tai neišvengiama,
Visa kita – ne tavo reikalas.
Kartais atrodo, kad didžiausias modernios kultūros laimėjimas yra tobulas samsaros ir jos banalių, bedvasių atrakcijų brukimas. Dabartinė visuomenė įkūnija vedančių tolyn nuo tiesos dalykų triumfą. Ir visa tai sklinda iš civilizacijos, įteigusios sau, jog myli gyvenimą, tačiau visa savo esybe darnčios jį visiškai beprasmį, iš civilizacijos, be atilsio kliedinčios apie “laimę”, tačiau realiai užkertančios visus kelius į ją.
Ši modernioji samsara sukelia įtampą ir depresiją, paverčia tas būsenas egzistencinėmis normomis. Samsara yra nepaprastai organizuota, iškalbi, daugiaveidė ir rafinuota; iš visų pusių ji šturmuoja mus visa savo propagandos galybe, aplink sukuria tirštą, kone apčiuopiamą poreikio atmosferą. Kuo atkakliau bandome ištrūkti, tuo, regis, tvirčiau mus suveržia jos meistriškai paspęsti žabangai. Kaip sakė aštuoniolikto amžiaus Tibeto meistras Jikme Lingpa: “Spalvingo empirinio spektaklio pakerėtos, būtybės amžiais blaškomos ydinguose samsaros ratuose”.
Apkvaitę nuo fantasmagoriškų vilčių ir ambicijų, žadančių laimės perspektyvą, bet stumiančių į vis didesnes problemas, mes esame tarsi beribėj dykumoj ropojančios, nepakeliamo troškulio kamuojamos būtybės. Ir tai, ką ši samsara pasiūlo mums atsigaivinti, tėra stiklinė šilto sūraus vandens.

http://netlog.com/vrindavanasvita drumzlytedrumzlytevitavrindavanashttp://v.netlogstatic.com/v4.00/2445//s/i/misc/thumb/thumb_female.jpgLietuvaVilniaus apskritis vrindavanas 23

vita drumzlyte (Pirmadienis, 27 balandžio 2009 06:58)

na ačiū
nežianu kaip su tuo tikslu
nors noriu vis dar
myliu tave

http://netlog.com/agneja_80Inga L.J.L.J.Ingaagneja_80http://lt.netlogstatic.com/p/tt/000/889/889922.jpgLietuvaŠiaulių apskritis agneja_80 29

Inga L.J. (Šeštadienis, 11 balandžio 2009 23:09)

Su sv. Velykom, Justina
Tyro jausmu atgimimo, daug saules, Meiles ir dieviskumo pajautimo prazystancioje gamtoje bei visame kame........

http://netlog.com/baltasgandrasAistė StarkutėStarkutėAistėbaltasgandrashttp://lt.netlogstatic.com/p/tt/000/506/506410.jpgLietuvaVilniaus apskritis baltasgandras 29

Aistė Starkutė (Antradienis, 31 kovo 2009 07:59)

Justina, o iš kur Tu atradai ten tas gražias mintis apie brahmanus?

Ar iš Vedų, ar iš Dhammapados, ar iš kur?

Baltasgandras klausia susidomėjęs labai

http://netlog.com/agneja_80Inga L.J.L.J.Ingaagneja_80http://lt.netlogstatic.com/p/tt/000/889/889922.jpgLietuvaŠiaulių apskritis agneja_80 29

Inga L.J. (Antradienis, 17 kovo 2009 04:10)

http://netlog.com/BalanemateBala NemateNemateBalaBalanematehttp://lt.netlogstatic.com/p/tt/000/294/294294.jpgLietuvaKauno apskritis Balanemate 33

Bala Nemate (Sekmadienis, 30 lapkričio 2008 13:34)

- justina_gur:
2012>12>21>21:02 ??
Ir kas tada bus?

http://netlog.com/agneja_80Inga L.J.L.J.Ingaagneja_80http://lt.netlogstatic.com/p/tt/000/889/889922.jpgLietuvaŠiaulių apskritis agneja_80 29

Inga L.J. (Antradienis, 11 lapkričio 2008 00:32)

Nu tiesiog labai man Torsunovas tinka... Labai Aciu

http://netlog.com/lalitapriyalalita priyalalita priyalalitapriyahttp://lt.netlogstatic.com/p/tt/000/075/75165.jpgMexicoAguascalientes lalitapriya 28

lalita priya (Antradienis, 30 rugsėjo 2008 21:37)

radhe!!! isimyljus..nusvinta spalvotas pasaulis

http://netlog.com/rati_kalaRatikalaRatikalarati_kalahttp://lt.netlogstatic.com/p/tt/000/026/26727.jpgIndiaDelhi rati_kala 24

Ratikala (Šeštadienis, 3 gegužės 2008 02:40)

radhe radhe .. aš ta mergytė šventykloj, kur tyliai.. mokslų studijavo.. apie skulptūrą svajavo..

http://netlog.com/lalitapriyalalita priyalalita priyalalitapriyahttp://lt.netlogstatic.com/p/tt/000/075/75165.jpgMexicoAguascalientes lalitapriya 28

lalita priya (Penktadienis, 2 gegužės 2008 11:54)

hariiibol!!! noriu draugauti!