opti_Miste
mergina - 25 metų, Vilnius, Lietuva
- Draugai |
- Svečių knyga
- | Nuotraukos
- | Blog'as
- | Grupės
- | Vaizdo klipai
- | Muzika
- | Šūksniai
Blog'as 10
-
mano kūryba - intuityvioji poezija
Sugalvojau, kaip pavadint tokią kaip mano kūrybą - intuityviąja poezija. kur nėra taisyklių, nėra rėmo, yra tik išjautimas ir išsakymas to, kaip regėto sapno.
Išduosiu paslaptį: aš pati kurdama nesuvokiu savo eilių prasmės. jos tiesiog susidėlioja taip iš kažkur... bet įdomiausia, kad labai greit atrandu jų prasmę. tos keistos eilės, kurios kažkaip kuriasi mano galvoje, beveik visada išsipildo
taip kad jos nėra bele kokie surimuoti ar nesurimuoti žodžių junginiai. man
jie turi prasmę, t.y. įgyja prasmę su laiku. bet tiems, kurie nežino mano gyvenimo, tam tikrų įvykių, faktų, tiems žmogeliams mano eilės gali atrodyt kvailokos ir tikrai nesuprantamos, bereikšmės, banalios ar dar kokios tai (be to jas ir skaityti sunku, kai nėra kablelių, taškų ir pan.). ir dėl to man nė kiek nepikta ir neliūdna
man labiau keista pasidaro, jei mano eiliai kažkam patinka
kuriu ne kažkam, o tik todėl, kad kuriasi, rašosi. va ir šįryt atsibudau jau su žodžiais mintyse, stvėriau vienkartinę nosinaitę ir užsirašiau, nes tingėjau keltis iš lovos pasiimt popieriaus lapą. mano kūryba išties yra ne publikavimui. ji atlieka turbūt tokią pačią funkciją, kaip sapnavimas. o sapnų nereikia vertinti, ar jie geri, ar jie blogi, ir ar išvis juos galima vadinti sapnais
jie tiesiog sapnuojasi arba nesisapnuoja, patinka arba nepatinka, pildosi arba nesipildo, prisimeni juos arba neprisimeni ir tiek
Kosmosas
Laikui galvas
Sekundėm kapoja
Nuo sienų tiradom
Švinine skalda
Beria
Sminga rodyklėmis
Laukimu
Kol išeisiu
Palei kojas prie lovos
Sugulusias
Galvūgaliu lauk
Išsinešk
Ir paklodes pilkas
Iš dienos
Į priešpilnio tvaiką
Iškabink
Kino teatrus
Surink mano laiko
Žemėje trupinius
Sau
Prieš pakylant
Į mūsų tylą.
2008 10 06-07
***
Mano kojos į dangų
Surikiuotos prie durų
Pasibelsti tik leisk
Mano pragarui
Į tavo rojų.
2008 11 01
šamaniški kliedesiai..
****
Pakinkyta kasom
Tavo rankų švelnumo galia
Nepaliki dabar manęs
Nė gabalėlio niekam
Pasiimk įsipink
Mane visą bevalią
Naktimis į savo dieną.
2008 11 02 -
Meilė visiems
Š:
- Bet turėtų būti labai gera jausti tą Meilę visa kam..?
Aš:
- Gera, tačiau kartu labai sunku. Labai sunku, nes ta Meilė neišsitenka kūne. Atrodo, būtų daug lengviau, jei susproginėtum į milijardus mažyčių gabaliukų, kad galėtum visiems save kartu su savo Meile išdalinti. Taip sunku žmogui pakelti Meilę... sutalpinti.. turbūt neįmanoma jos visos... -
Ieškau bendrakeleivių
Rugpjūčio 10-22d. planuojam kelionę autobusiuku į Serbiją, tarptautinį hipių sąskrydį "Rainbow". Turbūt užsuktume dar į Kroatiją bei Bosniją ir Hercogoviną. Vienam žmogiukui visa kelionė kainuotų maždaug apie 400lt.
Reikia daugiau norinčių prisijungti. Laukiu atsiliepimų! -
Mažutėlius..
Atrodo, išverksiu dėl visų mažutėlių, apkabinsiu juos visus, išskalbsiu juos savo meilėj, nudžiovinsiu karštomis šypsenomis.
Dieve, atverk jų širdis, suteik Žinojimo..
-
Biologija
Vakar mačiau nuostabų spektaklį - O.Koršunovo "Vasarvidžio nakties sapnas". Meilė meilė meilė...
Ir vėl mane įkvėpė spektaklis apmąstymams. Tik šįkart ne tokiems gražiems.
Šįkart meilė man susiveda tiesiog į biologiją, elementarią, šaltą kaip matematinė formulė... Net pačiai baisu nuo tokių savo minčių. Nors tai ne tik mintys..
Va kas trys metai, kaip laikrodukas, sutiksi man laikas mylėti. ...Laikas mylėti... Ateina laikas ir ima man kažkas viduje diktuoti, kad reikia objekto, dėl kurio turėčiau išeiti iš proto, nuversti vieną kitą kalną, perlipti per save ir būt pasiryžus bėgti į pasaulio galą, išdalinti save lyg sprogusios bombos skeveldrai ir kaskart dievagotis, kad dar niekad taip stipriai nebuvo... Tada, kai tas kažkas viduje per tuos tris metus susikaupia iki itin pavojingo lygio, ima dėtis kvaili dalykai. Nesvarbu kas pasitaikys pirmas, atrodo, koks jis bebūtų, kas jis bebūtų - ima ir tampa būtent jis, o ne kas kitas tuo meilės "taikiniu". Nevyksta jokie ten atrankos etapai. Atėjo - pamačiau - įsimylėjau.
Argi tik neturėtų būti kitaip? Mano supratimu ta idealistinė meilė, kuria taip baisiai iki šiol tikėjau, turėtų atrodyt truputį kitaip: atsiranda "objektas", kuris atrenkamas kažkaip baisiai paslaptingai pagal mane ar visatos dėsnius ir tada jau atsiranda visa kita, t.y. meilė.
O kas dabar? Už ką mylim? Ogi apsimetam, kad mylim tiesiog už jo egzistavimą. Nė velnio. Mylim todėl, kad jis suteikia mums galimybę pratęsti save, net jei ta galimybė slepiasi už tokio šventai atrodančio saugumo, reikšmingumo, panašumo, supratimo jausmo ir pan. Čia pasiūlyčiau pasidomėti Maslow poreikių piramide.
Biologija...
Koks velnias mane griebė? Cinizmas tiesiog sunkiasi pro mano mintinių kontempliacijų poras. -
Baltos eilės
Turbūt niekad nebūčiau nė pagalvojus, kad galiu čia publikuot savo eiles, jei ne Rati. Būčiau to ir nedarius, bet jei jau paprašė, tai galiu pabandyt atrinkt kažką tinkamesnio publikai
Čia mano naujausias eilius. Nors ir labai senas Dedu jį, nes dabar jis atitinka mano savijautą..
Rožiniai laipteliai
išmėtyti po kojom
Trapučiai
ką tik žydėję
į dangų
nuplikyti lietaus
Paskutiniam ritme
pasimetus
parklumpu
Dar čia
truputį čia
ir pėdute čia
Pasukt laikrodžių atėjau.
O čia jau kita nuotaika. Ta, kurios norėčiau.
Apsnigo pienių geltoniu
Ir, ištirpdęs debesų
Paklodes pilkas
Paleido medines valtis
Upėn, kur tosios murkdėsi
Tyliai bučiuodamos
Krantą, krantą
Pritvinkusį nendrių
Lieknų liemenų.
O šlapia vėjo ranka
Nubraukė vandens paviršių
Ir tvojo į veidus
Linksmai lūkuriuojantiems
Ant kranto jaunuoliams,
Besigaivaliojantiems
Seniokams,
Bežadžiams subrendėliams.
Ir niekas nedrįso guostis
Niekas nedrįso verkti
Nes net perbalę
Medžių veidai
Ėmė juoktis
Spiegiančių paukščių
Balsais
Į giedras
Pavasario akis.
Šitas vienas iš brangiausių man.
Laiškas
Dėžutė tuščia.
o surytų bet kokį tavo žodį.
sekmadieniais paštas vėluoja
ir suledėjusios pusnys laukia
kada parklampos suklypę kaliošai.
vienas po kito, vienas po kito,
nešantys žinią skylėtoj terboj.
Dzvingt rankenėlė.
klakt pro plyšelį.
guli. alsuoja ir laukia.
lyg ką tik iš krosnies!
šventumu dar pakvimpa!
taip, tavo tai žodžiai.
Medumi sulaižau.
rugine duona nuryju.
šiltu pienu užgeriu.
visa tai tavo...
tavo veidu kvėpavo,
į dangų žiūrėjo
ir rankom kuždėjo.
Taip kasdien iš tavęs
po kvietimą į teismą.
į teismą prieš dievą.
į paskutinįjį teismą
vagiančius širdis
iš spalvotų vitrinų
Rojaus Pragariečio gatvėje.
Kaip ir šis
Šamanai mes
Vainikais pašventintas
Galvas suguldėm
Į debesis
Plaukiančių
Pienių pavėsy
Springstančias ilgesiu
Širdis užkliudėm.
Paliko apžėlusios
Tik takeliais
Apeita.
Smailiai parėmėm
Dūrė
Prakiuro
Ir visą vasarą pylė
Lygiais
Ir sukriai garbanotais
Dvidešimt pirmo kalibro
Šamanų kerais.
Ir kiti.
Dienos
Žalių debesų brastomis
Pasilieku sau vėją
Sumedėjusiu gintaru
Į plaukų sūkurius
Sumetu šypsenas
Keistokos gal kvailos
Mėtinių ir vanilinių skonių
Sudžiaustytos kabarojasi
Palei tilto skardį
Virš traukinio
Nuglostytos lūpomis
Išbalintos pienu
Tokios šit mano
Ištvinusio ilgesiu dienos.
Su galia
Grąžink man
Mano galią,
Pasislėpęs teisėjau!
Drebančioms rankoms
Jų reikia labiau.
Užutėky dūstančios žuvys
Maldauja bekalbės,
Ietimis smeigias
Argi ne mano pagalbos?
Ką joms pasiūlyt galiu?
Kas aš belikus
Be savo šokio?
Kas aš be savo genties?
Grąžink mano būgną
Ir žolę jėgos.
Šnabžda pro šalį,
Nebe lotosu,
Vaivorykštės išmintis.
Gaudyklių tinklai,
Jau kiti, - per silpni.
Kas beliko manęs
Šitame apkarpytam kadre?
Išsibarsčiusi -logijose
Begalinė seka,
Laukianti išvados.
Grąžinki mane,
Pasislėpęs Teisėjau,
Pasauliui,
Kurio buvau laukiama
Su man dovanota
Tavo galia.
Rytais
Nuryju sapnus
Gašlus nubudimas
Nuslysta paklodėm
Ateini nešinas
Delnais suvyniotom
Išskleidi - sninga
Įveidus šypsenom
Kad ir kur
Kad ir kur
Kad ir kur
Tu bebūtum
Išnešiosiu Tave
Tave šypsenom
Tu ateisi ir išsineši
Mane mane
Kaip daigą
Kaip daigą
Kaip daigą sodinsi
Į mudviejų
Šventintą žemę.
Visą dieną
Lietus ir vėjas
Merkė išblukusias
Žalčio akis,
Išmiegojusias
Mirtį
Į dievą.
Mo(r)zė
Mano dėdė sakydavo man
(buvau jo mokinė):
- Nuogomis eilėmis
savo sielą parduosi.
Tai dabar Mo (r) ze kalbu.
Aukščiau pievų
Sūdytu veidu
Šukuoti pievų brendu
Naktiniais
Paveikslais kad išsineščiau
Netartus tavo žodžius
O tu aukurais
Nunešiotais
Dangun paleidi
Raštų tomus
Kliedi
Į mūsų pasaulį
Be žirklių
ir pamatų
Kas kyla aukščiau?
Dainos ar sielos
Suteptos vyrių aliejais?
O tu sakai
Nieko
Palikim tai vėjams
Laisvės paukščiai
Gieda garsiau.
-
Pamąstymai apie Meilę
Vienas prieš savaitę matytas spektaklis sukėlė man daugybe minčių apie Meilę. Vieną tokią išvadą padariau.
Meilė - tai dieviška energija, prie kurios, laimei, galim prisiliest kiekvienas, kuria galim gyvent, pakylėt savo gyvenimą. Meilė - kaip ta valymo priemonė "Kurmis". Kaip "Kurmis" pravalo užsikimšusius vamzdžius, taip Meilė apvalo mus nuo susikaupusio purvo širdyje, sieloje. Apvalo nuo žemiškojo purvo. Va turbūt todėl "iš meilės" mes pakvaištame, darome kvailystes, beprotybes. Viskas tiesiog veržiasi lauk su pūliais.. Mūsų visuomenė tiek užsiteršus, kad padarinius puikiai matom visi - begalinės skyrybos, pykčiai ir t.t. Žmonės "nepaneša" Meilės. Daug lengviau pasirodžius kažkokiam vidiniam partnerio ar savo šlamštui bėgti nuo jo. Valymasis skausmingas, o dauguma nepakenčia skausmo. Taip ir liekam gyventi ištisus gyvenimus, kol galutinai leisimės užvaldomi dieviškosios Meilės, kol galutinai išsivalysim. Gal tada nebevadinsim Meilės kančia... -
Šokių partneris
Visada, kai "matau" Krishna, Jis ateina su manim pašokti
-
"Atsparumas blogiui"
Nežinau, iš kur tai, gerai ar blogai, tačiau nebeveikia, tarsi nebeliečia manęs tamsūs, destruktyvūs, juodi dalykai. Neužsimerkiu prieš juos, pripažįstu jų buvimą, tačiau... Jie retai pasiekia mano širdį.
O štai išgirdus, išvydus, sužinojus kažką gražaus, šviesaus, mane tuoj pat apima jaudulys, akys apsitraukia džiaugsmo ir meilės ašaromis, maldos pasipila mintimis ir žodžiais
P.S. Kai kurie sakytų, kad tai darbas mane taip pakeitė. Tačiau jei nebūčiau tokia, kokia esu, turbūt būčiau net negalėjus pradėti dirbti savo darbo.
Gal tai koks nors... įgytas "atsparumas" jam, "blogiui"? -
Mano gyvenimo šūkis
Visada būk pasirengęs blogiausiam, tačiau tikėkis geriausio.
Blog'o žymelės
Žymelės nenaudotos
