rimaali blog'as

Vasariškas vaizdelis

rimaali — Wed, 27 May 2009 07:59:15 UT

Stovi kaimietis su karve prie kelio ir stabdo pravažiuojančias mašinas.
Staiga sustoja naujasis rusas su 600 mersu, kaimietis prašo pavežti.
Naujasis rusas sako:
- Gerai, tave pavežu, bet su karve nežinau, ką daryti.
Kaimietis:
- Tai karvė iš paskos bėgs!
Važiuoja rusas 180 km/h, žiūri - karvė neatsilieka, važiuoja 260 km/h - karvė iš paskos, paspaudžia 360 km/h - karvės kairė akis mirkčioja.
- Klausyk, kodėl tavo karvės akis mirkčioja?
- Matyt, lenks...

Bučiuoju tave

rimaali — Fri, 08 May 2009 09:20:23 UT

Rytmečio saulė
Didelė, rasota -
Įspindo pro plyšį sienoje.
Pakuteno tau skruostą.
Ir imi tu pro miegą šypsotis

Neiškenčiu aš -
Ir drauge su saule
Bučiuoju tave
Ant kvepiančio šieno.

Bučiuoju tave.

Kai džiaugsmas -
Lyg viesulo gūsis -
Pagauna ir neša mane,
Kai laimė širdį užplūsta,-
Bučiuoju tave.

Visados aš bučiuoju tave.

Ne tik džiaugsmo akimirką-
Ir tada,-
Kai aptemsta padangė,
Gūdų vidunaktį,
Kai dunda griaustinis
Ir žaibas
Lyg magnis plyksteli
Nušviesdamas tavo išplėstas akis
Aš bučiuoju tave.

Visados aš bučiuoju tave.

Kai žiūriu į žemėlapį marga,
Padalintą į tūkstantį lopų lopelių
Kai matau mintyse
Šimtus aerodromų
Su išrikiuotais karo lėktuvais;
Kai žinau, kad kažkur
Raketos, užvertusios nosis į dangų,
Stovi grėsmingai;
Kai visa taip įtempta ir neramu,-
Aš bučiuoju tave.

Visados aš bučiuoju tave.

Kada debesys ima sklaidytis
Ir skirtingi žmonės
Pavojaus akivaizdoj
Tiesia draugystei rankas;
Kai Juodajame Kontinente
Susikuria naujos valstybės;
Kai daugiau vis žmonių
Pas kitus į svečius atvažiuoja;
Kai dainininkams leidžiama dainuoti,
Šokėjams - šokti;
Kai vėl susitinka tie,
Kurie susitiko kadaise prie Eibes,-
Kai tiki žmogumi,
Kai tiki ateitim,-
Aš bučiuoju tave.

Visados aš bučiuoju tave.

geros dienos

rimaali — Tue, 07 Apr 2009 09:51:41 UT

Mažas vėžliukas kabarojasi į medį. Sunkiai jam sekasi, bet šiaip taip užlipo iki pirmos šakos. Tada šoka žemyn ir bando skristi. Nukrenta ant žemės, apsidaužo visas. Bet ir vėl ryžtingai lipa į medį. Ir procedūra kartojasi iš pradžių.
Ant gretimo medžio šakos tupi du paukščiai stebi vėžliuko pastangas ir kalbasi:
-Žinai, gal pasakykime jam, kad jis įsūnytas.

romantikas

rimaali — Mon, 06 Apr 2009 19:10:43 UT

Jo širdis gali būti pati geriausia, pati švelniausia visame pasaulyje. Jis iš visos širdies tiki, jog gali atrasti meilę, pakeisiančią jo pasaulį. Ir turbūt jis teisus...
Su juo turi būti viskas arba nieko. Jį reikia mylėti. Tačiau jis nesukurtas meilės nuotykiui. Visais kitais požiūriais jis tobulas, bet šiam vaidmeniui netinka. Jis - romantikas.
Sakykite, ką norite, apie šias svajingas sielas, apie suirutę ir pražūtį, kurią sėja romantikai, tačiau vienos jų savybės niekas negalėtų paneigti. Jie niekados nesitaiksto su antrąja vieta.

Vieną kartą…

rimaali — Thu, 02 Apr 2009 09:25:25 UT

Seniai, labai seniai, buvo sala, kurioje gyveno visų žmonių jausmai ir vertybės: Džiaugsmas, Liūdesys, Pažinimas ir visi kiti jausmai. Kartu su jais gyveno ir Meilė.
Vieną gražią dieną jausmai sužinojo, kad ši sala netrukus nuskęs. Taigi visi susėdo į savo laivus ir apleido salą. Tiktai Meilė laukė iki paskutinės minutės. Kai sala jau pradėjo skęsti, Meilė ėmė šauktis pagalbos.
Prabangiu laivu pro šalį plaukė turtingumas ir Meilė jo paklausė:
“Turtingume, ar negalėtum manęs pasiimt su savimi?”
“Negaliu, savo laive turiu daug aukso ir sidabro, čia tau vietos nėra!”
Tada Meilė ėmė prašyti Išdidumo, kuris savo įspūdingu laivu plaukė pro šalį:
“Išdidume, ar negalėtum manęs paimti su savimi?”
“Meile, negaliu tavęs paimti,- atsakė Išdidumas,- čia viskas taip tobula. Bijau, kad sugadinsi mano laivą."
Dabar Meilė kreipėsi į Liūdesį, kuris kaip tik vienas pro šalį ėjo:
“Liūdesy, prašau tavęs, paimk mane su savimi”
“O, meile, - atsakė Liūdesys,- man taip liūdna, kad turiu likti vienas.”
Pro salą keliavo ir Džiaugsmas, bet jis buvo toks patenkintas, kad net negirdėjo, kai Meilė jį šaukė.
Staiga pasigirdo balsas:
“Ateik, Meile, aš paimsiu tave su savimi",- Meilę užkalbino kažkoks senelis. Meilė buvo tokia dėkinga ir laiminga, kad pamiršo paklausti senelio vardo.
Kai jie pasiekė žemę, senelis nukeliavo tolyn. Meilė suprato, kokia dėkinga jam turi buti ir todėl paklausė Pažinimo:
“Pažinime, gal galėtum pasakyti, kas man padėjo?”
“Tai buvo Laikas , - atsake Pažinimas.”
“Laikas?- nustebo Meilė,- kodėl jis man padėjo?”
Pažinimas išmintingai pasakė:
“Nes tiktai Laikas supranta, kokia svarbi gyvenime yra Meilė.”

Krizė. Juodas jumoras

rimaali — Tue, 31 Mar 2009 18:52:45 UT

Mokykloje vyksta pamoka apie krizę...

Mokytoja klausia vaikų, kaip jų šeimoje kovojama su krize.

Petriukas kelia ranka ir sako:

- Mes su tėčiu nusprendėme atsisakyti mamos.

- Kaip tai? – klausia mokytoja

- Tai kad aš jau didelis, man pieno nebereikia, tėtis jau per senas,
o laikyti vien dėl kaimyno neapsimoka!

tas vienintelis žodis

rimaali — Tue, 31 Mar 2009 14:36:59 UT

O tolimoji,o žalioji upe!
Kokiais miškais tekėjai mėnesienoj,
Kai paukščiai, dangų visą dieną supę,
Šiltoj tankmėj užmigdavo lig vieno?

Tarpumiškių tamsoj bolavo kelias,
Po kojomis šnekėjo tilto lentos.
Ir mėnesienos ženklas ant skarelės
Spindėjo nepaliečiamas ir šventas.

Ir niekaip negalėdavau ištarti
To vieno žodžio, kvepiančio žolynais,
Miškų tankme ir bedugne po kojom.

Ir vien žvaigždė - nemirštanti Astarta,
Ir vien tamsus ir žalias ąžuolynas
Težino, kam tą "žodį" paaukojom.

Nesuvaidinta svaja

rimaali — Mon, 30 Mar 2009 20:01:22 UT

Mano delnuose tirpsta gabalėliai ledo
Prašau, tu juos greičiau sušildyk,
Pasakysiu ką jaučiu tau, pasakyk ir tu be melo
Pasakyk tik mano lūpų nebetildyk.

Žinau, tau išsinerti iš praeities sunku
Minties gelmėje paskendęs nusivylimas,
Kuris nuplautas nuodėmės dušu
Kaip pirmas mūs širdžių susilietimas.

Supamės svajų sūpuoklėse ir aš, ir tu ...
Akimirkų amžinybė nesustoja,
Visas laikas praleistas kartu
Nesuvaidintas tavo žodžių man akordas groja.

Mano širdies versmėje tirpsta gabalėliai ledo
Klausykis dūžių jos, mane supraski...
Pasakysiu ką jaučiu tau, pasakyk ir tu, be melo,
Patvirtink tai, ką noriu jausti...

Susiradai mane

rimaali — Mon, 30 Mar 2009 19:50:48 UT

Susiradai mane,
Aš taip arti tavęs.
Ar tai nauja pradžia ?
Ar tik ilga diena ?

Taip gera būt šalia,
Nedrąsiai raudonuot.
Taip gera kurt apie tave,
Ir bekuriant nusišypsot...

Ir pasirodei tu, kai man tavęs reikėjo,
Kai laikas daužė mano svajones.
Ir dar viena žvaigždė žemyn nuskriejo,
Tik šįkart būnant prie tavęs.

Ir nušvitai tu lyg saulytė,
Po to skausmingojo lietaus.
Ir privertei susimąstyti,
Gal aš iš naujo pamilau ?

ne tas laimingas, kuris protingas...

rimaali — Mon, 26 Jan 2009 13:27:04 UT

Paskutinis žingsnis iki 1 000 000...
Užduoda klausimą:
- Kuris iš šių paukščių nesuka lizdo?
Atsakymo variantai: žuvėdra, Balandis, žvirblis, Gegutė.
Nu.... sako , nežinau, turiu dar skambuti draugui!
Skambink.
Skambina, užduoda klausima, draugas iškarto ir atsako: Aišku! Gegute! 100 %!
Atsako, teisingai, gauna 1 000 000.
Kita diena švenčia laimėjimą, faktas, kad gerasis draugas pakviestas. Taigi
to draugo ir klausia:
- Kaip gi tu čia sužinojai apie gegute, tu gi is visu mano pažįstamu
pats durniausias?
O tas ir sako:
- Visi žino, gegutė laikrodyje gyvena, kam jai tas lizdas reikalingas...

be žodžių...

rimaali — Sun, 25 Jan 2009 19:20:35 UT

Reporteris klausia durnių namų direktoriaus ar yra koks nors testas,
padedantis nastatyti ar ligonis pasveiko. Direktorius sako:
-Yra. Mes pripilame vonią vandens, šalia padedame šaukštą ir didelį puoduką ir paprašome ištuštinti vonią.
Reporteris šypsodamasis:
-Kiekvienas normalus žmogus ims puoduką.
-Kiekvienas normalus žmogus ištrauks iš vonios kamštį.

kartais reikia ir iš savęs pasijuokti...

rimaali — Fri, 23 Jan 2009 15:26:03 UT

Ponia lydi savo vyrą medžioklėje Afrikoje. Ji nugriebia iš vyro šautuvą ir taikosi į bėgantį tiesiog į juos raganosį.
-Šauk gi, šauk! - rėkia išsigandęs vyras.
-Gerai, - atsako žmona, - bet tu turi man pažadėti, kad nesijuoksi,jei nepataikysiu.

pamąstymui...

rimaali — Thu, 22 Jan 2009 21:16:45 UT

“…nesuprantu, kaip tu gali mylėti paukščių minią, kuri ką tik buvo pasiryžusi tave užkapoti? …ak, Flečai, aišku, kad tokių paukščių tu nemyli! Tu nemyli neapykantos ir blogio, ir tai suprantama! Bet kiekvienoje žuvėdroje turi pratintis įžvelgti ką nors gera ir atskleisti tą gėrį jai pačiai. Štai ką turiu galvoje, kalbėdamas apie meilę. Kai įpranti, toks elgesys teikia daug džiaugsmo…”

R. Bach “Džonatanas Livingstonas Žuvėdra”

Viltis

rimaali — Sat, 17 Jan 2009 11:47:50 UT

Neverk, kad kas nors baigėsi. Nusišypsok, kad tai apskritai buvo.
Blogiausias būdas ilgėtis žmogaus - tai būti kartu su juo ir suprasti, kad jis niekada nebus tavo.
Neeikvok laiko žmogui, netrokštančiam jo praleisti su tavimi.
Niekada nenustok šypsotis, net kai tau liūdna: kas nors gali įsimylėti tavo šypseną...

nėra tikro bučinio be meilės

rimaali — Sat, 10 Jan 2009 14:54:33 UT

Algirdas Patackas: Adomas yra vaikas

rimaali — Sat, 10 Jan 2009 05:06:09 UT

Adomas, pirmasis žmogus, buvo vaikas. Dievas sukūrė žmogų „pagal savo paveikslą ir panašumą“, sukūrė jį vaiku. Nes Dieve yra visko, yra ir vaiko. Tobulas žmogus yra vaikas. Vaikas yra tikrasis žmogus. Vaikas turi visa, ko reikia tobulam žmogui, ir turi svarbiausia, ko reikia tobulybei – tyrumą.

apie meną

rimaali — Fri, 09 Jan 2009 19:40:08 UT

Geras meno vartotojas yra tas, kuris yra atviras jam, tas, kuris leidžia žaisti jo jausmais. Jis tarsi tuščia jausmų talpykla.
Geras menininkas yra tas, kuris sugeba manipuliuoti jausmais. Tas, kuris sugeba apgyvendinti jo norimą jausmą vartotojo viduje.
Geras jausmas yra tas, kuris leidžiasi manipuliuojamas, mėgsta žaisti, priima su džiaugsmu naujoves ir yra ištikimas meno vartotojui ir pačiam menininkui.
Čia šiaip...

mylėk

rimaali — Fri, 09 Jan 2009 19:29:51 UT

Meilė žodis,
Meilė žodžiuose,
Meilė tarp žodžių.

Mylėk žodžiu,
Mylėk žodžiuose,
Mylėk tarp žodžių.

Myliu žodžiu,
Myliu žodžiais,
Myliu be žodžių...

Algimantas Baltakis Ar daug žmogui reikia?

rimaali — Wed, 07 Jan 2009 17:40:44 UT

Gyvenimu skųstis tikrai negaliu.
Mane daug kas myli, aš daug ką myliu.

Turiu aš kam ranką širdingai paspaust,
Turiu prie ko galvą nuvargęs priglaust.

Ar daug žmogui reikia? Tik duonos riekės,
Tik vandenio tyro, tik savo kertės.

Tik darbo, kurs mielas. Šiek tiek šilumos.
Ir tai - tik todėl, kad nejaustum žiemos.

Ar daug žmogui reikia? Žolės po medžiu.
Žvaigždelės vienos tarp daugybės žvaigždžių.

Beribėje jūroje reikia bangos,
Užtykštančios tau ant krūtinės nuogos.

Ar daug žmogui reikia? Padangės taikios,
Kurioj ne bombonešiai - paukščiai lekios.

Tarp daugelio žemės vingiuotų kelių -
Vienintelio kelio. Nereikia kelių…

Kad žemę mylėtum, nekeiktum dangaus,
Dar reikia - nors vieno - bičiulio brangaus.

Ar daug žmogui reikia? Aš galvą suku…
Ir maža, ir daug… Atsakyti sunku…

Naujuose metuose linkiu visiems daug karštų jausmų

rimaali — Tue, 06 Jan 2009 12:10:46 UT

apie tai, kas įgimta...

rimaali — Mon, 05 Jan 2009 19:26:48 UT

Meilė yra svarbiausias kiekvienos būtybės elementas,
vaiskiausia šviesa ir didi galia,
galinti atsispirti bet kokiai jėgai ir bet ką įveikti...