svirinaszenius anketa

svirinaszenius

vaikinas - 44 m., Lietuva
9.940 svečiai

Dienoraštis 18


  • Kirvakalnis 2013

    Kviečiu visus į Kirvakalnio festivalį 2013
    https://www.google.lt/search?rlz=1C1AFAB_enLT47...-

  • minties galia

    .Kiek daug pasaulyje žmonių,
    Tokių skirtingų, panašių.
    Gyvenančių šalia, toli
    nežinančių, kad tu esi.
    Bet būna žmonės susitinka,
    netyčia kartais taip nutinka.
    Bet juk pasaulis taip jau surėdytas,
    taip jau Aukščiausio sutvarkytas,
    Atsitiktinumų juk nebūna,
    ir netgi mintys turi kūną.
    Mintis skaidri, mintis tamsi
    Mintis sunki, lengva, gliti...
    Jos visos čia kažkur šalia,
    Jos visos sklando erdvėje,
    ...Todėl žinokime visi, kad tai ką jūs
    sutiksite kelį.
    Vadinasi turėjo taip nutikti ir
    vieną dieną atsitikti...
    Kad tu sutiksi žmogų būtent tą,
    Akimirką tau reikalingą šią,
    Gal patarimo tau reikėjo,
    Gal draugo, mokytojo ar
    Tiesiog veikėjo,
    Kuris turėjo savo misiją
    Gyvenime tavam atlikti,
    Pakišti koją tau ir leisti
    Tau duobėn įkristi,
    O gal ištiesti ranką
    Einančiam erškėtrožių taku,
    Parodyt tavo žvaigždę šviečiančią,
    Tarp tūkstančio kitų žvaigždžių,
    Juk yra tų gerų žmonių,
    Apsidairyk tiktai kai tau sunku.
    Ir rasi savo mokytoją, draugą, patarėją
    Kuris nueis kartu su tavimi,
    Šitam visam gyvenimo kelį.

  • skambutis Dievui

    - Alio, sveiki! Ar aš galiu pakalbėti su Dievu?
    - Sveiki! Sujungiu!
    - Sveika, Siela mano! Aš dėmesingai tavęs klausau!
    - Viešpatie, ateina Nauji metai! Prašau Tavęs, išpildyk mano troškimus!!
    - Žinoma, brangioji, viską, ką tik nori! Bet pradžioje aš tave sujungsiu su išpildytų troškimų skyriumi, pasistenk
    suprasti, kokias klaidas tu padarei praeityje!
    Metalinis balsas ragelyje: "Tęskite, prašau, dabar jungiame su
    troškimų skyriaus operatoriumi".. Laukimas...
    - Sveiki! Ką norėtumėte sužinoti?
    - Sveiki! Mane pas jus atsiuntė Viešpats, pasakęs, kad prieš
    pareiškiant naujus troškimus, gerai būtų išklausyti ankstesnius.
    - Suprantama, minutėlę. A, štai! Visi Sielos troškimai. Sunki knyga! Jūs klausote?
    - Taip, įdėmiai.
    - Pradedam nuo praeitų metų:
    1. Nusibodo šitas darbas! (įvykdyta - darbas nusibodo!)
    2. Vyras nekreipia dėmesio (įvykdyta - nekreipia!)
    3. Oi, reikia man trupučio pinigų (įvykdyta - duonai užteko, batams - ne!)
    4. Draugės - kvailės (įvykdyta)
    5. Man nors kokį butuką (įvykdyta - 10 aukšte pastogėje, stogas
    kiauras, juk prašei nors kokį!)
    6. Man nors kokią mažytę mašinytę (imk ,,Zaporožietį" neaiškių metų)
    7. Oi, noriu išvažiuoti per atostogas bent kur nors (įvykdyta - į
    vasarnamį pas uošvę, jai kaip tik reikia darbo jėgos)
    8. Na kas gi čia, niekas gėlių nedovanos (įvykdyta - nepadovanos!)
    .Tęsti? Čia skaitymo maždaug metams.
    - Ne, ne, viską supratau!!! Sujunkite mane su Kūrėju!
    - Viešpatie, aš viską supratau!!! Aš stebėsiu kiekvieną mintį, net
    pačią mažiausią!!! Aš prašau Tavęs visada siųsti man pozityvias
    mintis! Aš prašau Tavęs, padėti man suprasti, kad Tu visada man padedi ir viską įvykdai! O dabar aš noriu kaip reikiant pagalvoti. Galima
    paskambinti vėliau?
    - Žinoma! Kada panorėsi!

    P.S. Savo maldose nesiskųsk Dievui, kad tau viskas blogai. Jis gali pagalvoti, kad tu dar nežinai, KAS iš tiesų yra BLOGAI, ir tau tą parodys. Pasakyk Viešpačiui, kad tau viskas gerai! Tuomet jis pagalvos: "Ei, tu dar nežinai, kas iš tikrųjų GERAI."

  • Sutvėrėjo žemėlapis

    "Sutvėrėjo" žemėlapis
    Baškirijos mokslininkų atradimas netelpa į tradicinės žmonijos istorijos traktavimo ribas – 120 mln. metų senumo akmens plokštėje pavaizduotas Uralo srities reljefas – panašus į tą, kokį naudoja kariškiai. Tai skamba neįtikėtinai!

    Kalbama apie 1999 m. atrastą stambią plokštę. Joje pavaizduoti ir inžineriniai dariniai: 12 tūkst. km ilgio kanalų sistema, stambios užtvankos. Šalia kanalų kažkas vaizduojama rombais. Žemėlapyje yra keli įrašai. Iš pradžių manyta, kad jie senąją kinų kalba. Vėliau nustatyta, kad tai nežinomos kilmės hieroglifų-skiemeninis raštas. Įrašai neperskaityti.

    Dar 1995 m. Aleksandras Čuvyrovas su kinų studente Huan Hun nusprendė ištirti hipotezę apie galėjusią įvykti senovės kinų migraciją į Sibirą ir Uralo sritį. Ekspedicijos Baškirijoje metu jie rado keletą senosios kinų kalbos įrašų, išraižytų ant uolų. Jie buvo perskaitomi ir daugiausia kalbama buvo apie prekybinis reikalus, vedybas ir mirusiuosius.

    Tačiau buvo rastos ir įdomios pastabos 18 a. Ufos generalgubernatoriaus archyvuose. Jose buvo minima apie 200 keistų balto akmens plokščių su ženklais, buvusių prie Čandaro kaimelio Nurimanovo rajone. 20 a. pradžioje archeologas A.Šmidtas irgi buvo matęs Baškirijoje balto akmens plokščių. 1988 m., pasisamdę malūnsparnį, grupė surengė ekspediciją į minėtą rajoną, tačiau jokių plokščių nerado.

    Sėkmė atėjo netikėtai. Čuvyrovo kelionės į kaimą metu, buvęs vietos žemės ūkio tarybos pirmininkas Vladimiras Krainovas priėjo prie Čuvyrovo ir pasakė, kad savo kieme turi keistą plokštę. Tai buvo 1999 m. liepos 21 d. Iš pradžių Čuvyroras to pasakymo nelaikė rimtu, bet vis tiek nuėjo pažiūrėti. Plokštė buvo sunki, ir jie negalėjo jos pakelti, tad Čuvyrovas išvyko į Ufą ieškoti pagalbos.

    Plokštė buvo 148 cm aukščio, 106 cm pločio ir 16 cm storio ir svėrė apie toną. Ją pavadino "Daškos akmeniu, - dieną prieš gimusios dukros garbei. Nuvalę žemes, mokslininkai negalėjo patikėti savo akimis. Joje buvo trimatis Uralo žemėlapis. Kaip nustatė vietoves jame? Iš pradžių jie nemanė, kad žemėlapis toks senas. Jis padarytas masteliu 1:1,1.

    Nustatyti ir geologinė plokštės struktūra. Ji susideda iš trijų sluoksnių. Pagrindas yra 14 cm dolomitas. Antrasis yra ko gero įdomiausias, nes sudarytas iš diopsido stiklo – pagal šiuolaikinio mokslo nežinomą technologiją. Ir žemėlapis, realiai, "sužymėtas" šiame sluoksnyje. O viršutinis 2 mm sluoksnis yra iš kalcio porceliano, saugančio žemėlapį nuo išorės poveikio. Rentgeno tyrimai rodo, kad plokštė apdirbta technologiškai.

    Iš pradžių tyrinėtojai manė, kad žemėlapį sukūrė senovės kinai – dėl vertikalių įrašų jame, kas buvo naudojama Kinijoje iki 3 a.pr.m.e. Bet jie nėra kiniški, o ir juos dengianti porceliano rūšis niekada nebuvo ten naudota.

    Tolimesni plokštės tyrimai uždavė dar daugiau mįslių. Jame matoma milžiniška irigacijos sistema su dviem 500 m pločio kanalais, 12 užtvankų, kurių plotis 300-500 m. Lyginant su ja, Volgos-Dono kanalas yra tarsi įdrėskimas.

    Sunku buvo nustatyti plokštės amžių. Buvo tiriama radioaktyvios anglies, o vėliau skenuojama urano chronometru. Paviršiuje rastos dvi kriauklelės. Viena jų, Navicopsina munitus, gyveno prieš 500 mln. Metų; kita, Ecculiomphalus princes - prieš 120 mln. metų, t.y. tuo metu, kai Žemės magnetinis polius persikėlė į dabartinę vietą.

    Plokštę tyrė ir JAV Viskonsino Istorinės kartografijos centras. Jų mokslininkai pritrenkti – atseit, toks žemėlapis galėjo turėti vieną paskirtį ir būtent … navigacinę. Gal jis tik vienas didelio žemėlapio fragmentas? Juk minimos ir kitos plokštės… Pasaulio reljefinį žemėlapį tikimasi baigti tik 2010-ais ir naudojant superkompiuterius bei aerokosmines nuotraukas. Kas galėjo sukurti tokį senovėje? Ar ne paprasčiau jį laikyti pasaulio "Sutvėrėjo žemėlapiu"?

    Apie senovės technologijų buvimą regione liudija paslaptinga vietovė. Arkaimo slėnį pietų Urale ketino užtvindyti 1987 m. Tačiau tyrinėtojai jo centre rado keistus milžiniškus koncentrinius ratus – ir valdžia davė mokslininkams 12 mėn. jiems tirti. Mokslininkai buvo sukrėsti, nes Arkaimo dariniai buvo to paties laikmečio, kaip Egiptas ir Babilonas, ir senesni už Troją ir Romą. Slėnio užliejimo projektas buvo nutrauktas.

    Neaišku, kam buvo skirti tie keisti, iš oro matomi, senovinį miestą supę ratai – gynybai, ritualams ar kažkam kitam (orlaiviams) [skaitykite apie Naska figūras]. Namai buvo apsaugoti nuo gaisrų, medieną paveikiant nedegia medžiaga. Jie turėjo "visus patogumus".

    --------------------------------------------------- ------------------------------

    Arkaimas: laikmečių veidrodis

    Arkaimas - maždaug 17 a. pr.m.e. archeologinis miestas pietų Urale, Čeliabinsko srities Bredinsko rajone, maždaug 8 km šiauriau Amursko gyvenvietės. Kad pritrauktų dėmesį, ankstyvieji tyrinėtojai jį vadino :svastikos miestu“ arba „miestu-mandala“. Išvesta daug egzotinių teorijų dėl jo kilties.

    Šis miestas senesnis už Troją, Kretos-Mikėnų civilizacijos amžininkas, tačiau atrastas tik 1987 m. pavasarį (S.G. Botalovo vadovaujamų archeologų) - ir iškart jį teko gelbėti, nes apylinkė turėjo būti užtvindyta įrengiant dirbtinę drėkinimo sistemą. Jis sudegė prieš 3,5 tūkst. m. ir nuo tada liko tik sienų pagrindai. Antrąją jo mirtį pavyko atitolinti 3 m. - atskridęs Čeliabinsko KP sekretorius N. Švyriovas nurodė: 3 m. kasinėjimams, o tada užtvindymas. Vėliau paaiškėjo - atidėti pavyko tik dėl neįprastų radinių. Labai skubėta, todėl nukentėjo tyrinėjimų kokybė. Tačiau 1991 m. statyba buvo nutraukta, vietovė paskelbta saugoma ir įtraukta į Ilmensko draustinį. 2005 m. gegužę čia apsilankė V. Putinas.

    Arkaimo miesto planas primena Atlantidos sostinę: toks pats dvigubų sienų ratas, radialinės gatvės, centrinė apeigų aikštė. Ir jo likimas tarsi pakartoja Atlantidos likimą, kai ji buvo sunaikinta dangaus ugnies (galbūt, asteroido). Tokius sutapimus galima paaiškinti nebent simpatine magija.

    Arkaimo siena pločiu ir masyvumu prilygsta Trojos sienoms, kurios netgi vėlesnės visu puse tūkstantmečio. Taigi rusų archeologai (išskirti reiktų Genadijų Zdanovičių) prie Uralo aptiko kažką tokio nepaprasto, kuo būtų nusistebėjęs ir senelis Homeras, ir visi antikos istorikai: Strabonas, Fukididas, Polibijus, Pausanijus, abudu Plinijai...

    Miestas slepia daug paslapčių. Tai ir nežinomi jo istorijos puslapiai, ir gaisro tragedija, ir jo palikimas: gyventojai vežimais ir ant savęs išgabeno visas vertybes. Tačiau ir to, kas liko, užteks ilgiems apmąstymams. Ir kai miestas mirs, liks kultūrinio sluoksnio radiniai, straipsniai, disertacijos.

    Jis užima vos per 3 ha, tačiau lyginant su tuometiniu Uralo gyventojų skaičiumi (vos per 200 tūkst.), jo vaidmens sunku neįvertinti. Greta miesto - ariamos žemės ir gyvenvietės, tiekusios maisto produktus. Viskas gerai sumąstyta. Miesto siena sudaryta tarsi iš modulių, kurių kiekvienas yra medinis 3x4 m narvas, užpiltas skystu gruntu su klintimis. Prie vidinės sienos pusės šliejosi namai, matyt, dviaukščiai. Taigi mieste galėjo gyventi apie 2 tūkst. gyventojų.

    Sienos viduje buvo nišos, kurios jungėsi praėjimais. Jos buvo netoli miesto vartų. Galima manyti, kad jos skirtos gynybai. Namai ištęsti link centro, tada ratu eina gatvė, į kurią išeina namų galai. Tarp jų ir gatvės 2-5 m pločio kiemeliai, nuo gatvės atitverti tvora iš žemės blokų. Tarp tvoros blokų mediniai stulpai. Gatvė grįsta (moščena) medžiu, kaip šiaurės miestuose daroma iki šiol. Po gatvės medine danga 1,5x1,5 m kanalas, skirtas kanalizacijai. Yra nuotekos, yra gilios duobės. Sistemą išvalydavo lietūs, o jiems padėdavo tirpstančio sniego vanduo.

    Už medžiu grįsto šaligatvio iškart kilo antroji siena, tačiau ne tokia masyvi, kaip išorinė. Už jos vėl namai, kurių galai išėjo į centrinę aikštę. Čia taip pat buvo kiemeliai ir dengtos galerijos (likę stulpai). Aikštė lygi, suplūkta, stačiakampio formos. Spėjama, kad buvo padengta ar užlieta cementuojančiu tirpalu. Aplink 25 pastatai, už jų, prie sienos, dar 35-i. Kiekvieno namo plotas - iki 200 m2.

    Arkaimo namų sienos irgi neįprastos - dvigubas lentų, pritvirtintų prie įkastų stulpų, sluoksnis. Tarpas (iki 1 m) tarp jų pripiltas žemių arba užpildytas nedegtomis plytomis. Namo vidus medinėmis pertvaromis padalintas į kambarius. Kiekvienas namas turėjo krosnį, rūsį ir šulinį. Beje, iš šulinio, ties vandens lygiu, ėjo dvi atšakos – viena link krosnies, o kita prie kupolo formos rūsio. Kam? Nuo šulinio visada „traukia“. Krosnis sudarydavo tokią trauką, kad buvo galima lydyti bronzą nenaudojant dumplių. O kita atšaka užtikrino vėsą rūsyje. Tad kiekvienas namas – savotiškos dirbtuvės ir tvirtovė su išėjimu ant stogo.

    Šiaurės vakarų pusėje - siena ir griovys prieš ją, kurio gylis kartais per 2 m įsiterpusi į miesto vidų. Tai klaidinantis įėjimas. Priešas, verždamasis į jį, patekdavo į aklavietę - po strėlių lietumi nuo bokštų ir sienų. Ir griovus čia buvo gilesnis bei platesnis. Prie šiaurinio ir pietinio įėjimų vaizdas panašus į vakarinį, kuris buvo pagrindinis. Vienas įėjimų ėjo sienos vidumi - jis kartu buvo tunelis bei labirintas. Nedraugų laukė užmaskuoti spąstai-duobės, o prasibrovusiems į žiedinę gatvę buvo nelengva ja judėti tarp vidinės sienos ir karkasinės tvoros. Nuo sienų ir namų galėjo pasipilti strėlių lietus. Patekimui į vidinį namų ratą reikėjo praeiti visu žiedu iki ypatingų vartų.

    Dėmesys atkreipiamas į skirtingos spalvos blokų naudojimą. Juodi naudoti išorei, o viduje, namų pusėje, naudoti tik geltoni (grįžtant prie analogijų, anot Platono, spalvų vaidmuo buvo svarbus ir Atlantidoje). Stebina židinių ir pečių įvairovė.

    Bronzos epochos mieste svarbiausia gamyba buvo metalurgija. Lydymo krosnys, kalvės, kūjai ir priekalai. Metalas kariniams vežimams. Kalvių įrankių rasta kapuose. Ten rasta ir naminių gyvūnų (arklių, raguočių) kaulų - dalis jų, matyt, puotos už numirėlius likučiai.

    Be to, Arkaimo namų šuliniuose rastos ugnyje pabuvojusios arklių ir karvių kanopos, mentys ir apatiniai žandikauliai. Jie ne šiaip ten sumesti, o tvarkingai pritvirtinti prie ratu sukaltų beržinių kuoliukų. O tai tiesiogiai iliustruoja senąjį arijų mita apie Agni (Ugnies) dievo gimimą. Jis gimė vandenyje, tamsiame ir paslaptingame. Aukos šulinyje; o šulinio dėka krosnyje susidaro trauka, kuri ne tik įpučia ugnį, bet ir gimdo Agni, kuris lydo metalą!

    Gretinti Arkaimą su Novgorodu ar kitais rusų miestais pernelyg drąsu. Juos skiria tūkstantmečiai. Tiesiog nežinome, su kuo susidūrėme, - gali būti, kad Arkaimas ne palaipsnio vystymosi rezultatas, o senųjų civilizacijų prisiminimas. Arijų bendrija vystėsi milžiniškoje teritorijoje. Tolimoje Islandijoje buvo sueliuota Eda, o joje tiesiai sakoma, kad žmonių protėviais buvo dievai. O skandinavų protėviai atsikėlė iš Kopetdago rajono - vieno iš arijų pro-tėvynės regionų. Islandijos runos su dievų vardais yra panašios visame jų kelyje iš Kopetdago ir netgi Mongolijoje.

    Tačiau stebina panašumas su Asgardo statyba: „Pradžioje jis [vienas asų-dievų] sušaukė pasaulio valdytojus, kad nuspręstų žmonių likimą ir aptartų, kaip statyti miestą. Tai vyko lauke, kuris vadinamas Idaveliu, miesto viduryje“. Toliau pasakojama apie šventyklos pastatymą, sosto pirmajam asui, Džiaugsmo rūmus, ir kitus rūmus dievybėms. „Tada pastatė namą, kuriame įrengė kalvės žaizdrą, o kartu pagamino kūjį, reples, priekalą ir kitus įrankius“.

    Tikrasis Arkaimo pavadinimas nežinomas - šį pavadinimą miestui davė archeologai pagal netoliese esančios kalvos pavadinimą (taip vadinosi ir netoli buvęs baškirų kaimas, išnykęs 20 a. pradžioje). Be to Arkaimas nėra vienišas - maždaug 400 km palei rytinius Uralo šlaitus rasta per 20 stambių to paties laikmečio gyvenviečių. Anksčiau už jį buvo atrasta Sintašta, vėliau atrastos kitos, tačiau visos jos tyrinėtojams atrodė tarsi netikros, kuriomis sunku patikėti. Į jas numojo ranka - ir tikrai, 9-ojo dešimtm. Moksliniuose straipsniuose beveik neminima Sintašta ir kitos senosios Uralo gyvenvietės. O Sintašta kaip ir Arkaimas - rato formos (tai ir kosminė moteriškoji pradžia, ir Saulės simbolis); Ustjė ir Čekotajus iš viršaus atrodo kaip kvadratai (tai jau vyriškasis pradas, o kartu ir senosios Varos, arijų dievų miesto, forma). O čia rasta ir piktogramų - senųjų raštų ženklų. Ant keramikos jie jų paskirtis, tikriausiai, buvo tarnybinė, pvz., nurodydavo puodžių.

    Vėliau šiam rajonui prilipo pavadinimas „Miestų šalis“. Čia 18-17 a. pr.m.e. suklestėjo bronzos laikotarpio civilizacija. Tai vyko tuo pat metu, kai buvo statomos Egipto Viduriniosios karalystės piramidės, to meto yra Mikėnų-Kretos rūmais su liūtais. Įdomu, ką iš to meto atėjo pas mums pasakose ir legendose - gal tai pasaka apie gulbes, kurios padėdavo žmonėms (t.p. skaitykite Po gulbės sparnu).

    Tradiciškai manoma, kad Arkaimo ir Sintaštos tipo gyvenvietės atsirado migruojant indoeuropiečių gentims. Šios neužsibūdavo ilgai vienoje vietoje, palikdavo gyvenvietes ir traukdavo toliau. Egzistuoja trys pagrindinės teorijos apie šių gyvenviečių priklausomybę: a) vietinės kilmės (neatlaiko jokios kritikos); :) Artimųjų rytų (S.A. Grigorjevas; jos beveik niekas nepalaiko); c) ateivių iš vakarų dėl metalurgijos provincijos nuopuolio (populiariausia). Kapinynuose randamos kaukolės rodo, kad gyventojai buvo europietiško tipo.

    Dar į Arkaimo paslaptis

    Arkaime, pradedant 1995-aisiais, kas vasarą dirbo Nižnyj Novgorodo telekompanijos „Volga“ grupė, sukūrusi dviejų serijų dok. filmą „Didžioji Arkaimo paslaptis“.

    Jau 1952-aisiais buvo padarytos areonuotraukos, o vėliau ir palydovai perdavė kelių neįprastų ratų nuotraukas. Tuo metu jau virė ginčai, iš kur kilę indoeuropiečiai - studijuojami senovės šaltiniai, legendos, padavimai, rengiamos ekspedicijos į Uralą, Tibetą, Altajų... ir atradimas padarytas netikėtai – 1987 m. pietų Urale turėjo būti užtvindytas slėnis, kuriame ir buvo tie paslaptingi ratai. Užvirė kova dėl Arkaimo išsaugojimo. Čeliabinsko un-to istorijos ir etnografijos vadovas G.B. Zdanovičius, rizikuodamas karjera, važiuoja į Maskvą. Ir įvyko stebuklas – statyba buvo pristabdyta.

    Čia gali būti indo-iranėnų ištakos. Arkaimas gali būti ne tik miestu, bet ir šventykla bei astronomine observatorija. Tai 160 m skersmens ratas, kurį supo 2 m gylio griovys su vandeniu. Išorinė siena labai masyvi – 5,5 m aukščio ir 5 m pločio. Ji turėjo 4 įėjimus – didžiausias pietvakarių pusėje.. Vidinė siena dar masyvesnė – 7 m aukščio ir 3 m pločio. Ji teturi siaurą praėjimą pietryčių pusėje. Centre – 25 x 27 m kvadrato formos aikštė, kurioje rasta laužų pėdsakų.

    Taigi matome mandalą, į ratą įbrėžtą kvadratą. Senovės kosmologijoje ratas simbolizuoja Visatą, o kvadratas – Žemę. Taigi Arkaimas – tarsi Visatos modelis. Keturių įėjimų vaizdas suformuoja „teisingą“ (t.y., orientuotą į Saulę) svastiką. Arkaimo apylinkių ornamentuose (ir keramikoje) rasta abiejų tipų svastikos.

    [ Svastika (sanskr. „susijus su gerove“, „sėkmė“) – vienas archaiškiausių simbolių, sutinkamas daugelyje tautų (Indija, senovės Rusia, Kinija, Egiptas ir net majai). „Teisinga“ svastika – Saulės, laimės, kūrimo simbolis, tuo tarpu priešingos krypties svastika – tamsos, sugriovimų, „nakties Saulės“. Tame gili prasmė – dieną keičia naktis, šviesą – tamsa, po mirties vėl atgimstama. Tai Visatos tvarkos dėsnis. ]

    Įdomūs astroarcheologo K.K. Bystruškino (beje, jis Arkaimo amžių „padidino“ iki 28 a. pr.m.e.) tyrinėjimai 1990-91 m. Anot jo, tai nepraprastai sudėtingas statinys, turintis panašumų į Stounhendžą Anglijoje. Štai vidinis ratas – iš tikro, tai žiedas, kurio spinduliai 40 ir 43,2 m (Stounhendžo “mėnuliukų” spindulys – 43,2 m ! ). Ir Arkaimas, ir Stounhendžas yra toje pat platumoje, abu taurės formos lygumų centre. Bystruškinas spėja, kad Arkaimas buvo ir observatorija, kurioje buvo stebimas Saulės patekėjimas ir nusileidimas. Pagal tai nustatytas Arkaimo ilgio matas – 80 cm. Bystruškinas sako, kas išorinis ratas buvo skirtas Mėnuliui, o vidinis Saulei.

    Papildomai skaitykite:
    Dropa diskai
    Stalinas ir NSO
    Paaukotieji kosmonautai
    Hiperborėja Rusijoje
    NSO tyrinėjimai Rusijoje
    Nežemiškos Žemės istorijos šaknys
    Paleovizitai: Ar bus rasti tiesioginiai pėdsakai?
    Tie prakeikti nematomi dalykai
    Nežinoma pirmapradė jėga
    Paleovizitai: idėjos istorija
    Dinozaurai Jakutijos ežeruose
    Permė: žinios apie anomalinę zoną
    Pro-civilizacijos ir milžinai
    Ankstyvieji pranešimai apie NSO
    Biržuose nufilmuota pamėklė
    Ką rodo laiko rodyklė?
    Senojo pasaulio ženklai
    Lukianas. Apie gulbes
    Akvilonijos sfinksas
    Languedoko akmenys
    Senovės astronautai
    Piramidžių mistika
    DOGU skulptūros
    Mima kalvos
    Nojaus arka

  • Senovės astronautai

    Senovės astronautai

    Užuominų apie nežemiečių apsilankymą Žemėje yra Biblijoje, kituose tekstuose, senovės mene ir kitur. Dauguma jų susiję su pasaulio sutvėrimo mitais. Teorijose apie Atlantidą neretai pasirodo Zep Tepi dievai. Kinijoje ateivių rasė paliko keistus Dropa diskus. Majų „Popul Vuh“ teigia: „Žmonės atėjo iš žvaigždžių, jie žinojo viską ir ištyrė keturis dangaus kampus ir apvalų Žemės paviršių“.

    Tarp žinomų žmonių paleokontaktų teorijos šalininkais buvo K. Saganas, I. Šklovskis, H. Obertas ir kt. Tačiau dominuojantis mokslinis požiūris atmeta tokią galimybę, tačiau ji labai populiari mokslinėje fantastikoje – ir vienas garsesniųjų kūrinių yra A. Klarko „2001: Kosmoso odisėja“. F. Zappos daina „Inkų keliai“ (iš albumo „Vienas dydis visiems“) klausia: „Ar vežimas iš kažkur tik šiaip sau nusileido Anduose? Ar jis apvalus, ar su motoru, ar koks kitoks? Ar jis skrido virš kalnų, kol rado vietą nusileisti, ar kažkas pastatė vietą tokio orlaivio nusileidimui?“

    Šią teoriją vystė: Ch. Fort (1919), M.K. Jessup (1955), G.H. Williamson (1957), P. Kolosimo (1957), H. Lhote (1958), M.M. Agrestas (1959), B.J. Poer Trench (1960), W.R. Drake (1964), R. Charroux (1969), S. Lunkskaya (1970), R. Temple (1976), R.C. Hoagland, B. Eldem, A.F. Alford, E. Lloyd...

    Senajame Testamente Dievui priskiriamos kai kurios savybės, leidžiančios spėlionės apie pažangias technologijas. Jo viršutinė kūno dalis tarsi iš metalo (Ez 1:26-28), pasirodo ant dūmų ar ugnies stulpo (Iš 13:21) ir jį lydi trimitų garsai (Iš 19:16-19). Kartu žydų dievas yra tarsi realus reiškinys, o ne abstrakcija (Sk 35:34), jis lydi žydus ir tranko žaibais (2 Sam 22:10-16) bei svaido akmenis (Još 10:10-11) į priešus (skaitykite NSO ir Biblija) Technologijos dalykais laikoma Sandoros skrynia> bei urimas su tumimu.

    Dr. Javier Cabrera buvo medicinos profesorius ir Limos un-to fakulteto vadovas. Jo tėvas 4-ojo dešimtm. Pradžioje rado nemažai laidojimo apeigų akmenų inkų kapavietėse. Javier‘as pratęsė tėvo darbus ir surinko beveik 1100 šių akmenų kolekciją. Apie trečdalis jų (500-1500 m. laikotarpio) perteikia pornografinę inkų kultūrą, kiti vaizduoja jų stabų garbinimą, o dalyje jų pateikiami netikėti aspektai, pvz., smegenų chirurgija. O maždaug likęs trečdalis vaizduoja įvairias dinozaurų rūšis: triceratopus, stegozaurus ir pterozaurus. Kai kurie diklodopiniai dizozaurai pavaizduoti su odos klostėmis – kas patvirtinta visai neseniai (Geology, 1992, vol. 20, no 12).

    Indėnų kronikininkas Juan de Santa Cruz Pachachuti Llamgui apie 1570-uosius rašė, kad Pachachuti laikais daug raižytų akmenų rasta Chinca karalystėje (Chinchayungoje, t.y. žemutinėje centrinės Peru dalyje prie pakrantės), kur jie vadinti „Manco“. Spėjama, kad tas žodis yra kilęs iš aymarų žodžio „malku“, reiškiančio „vyriausias vadas“. Paminėta, kad kai kurie tų akmenų buvo išvežti į Ispaniją.

    Tai gana įdomu, nes šiuolaikinė samprata apie dinozaurus susiformavo tik 19 a., kai buvo imtas naudotas žodis „dinozauras“ (1841). Be to, Peru dykumose esančiuose kapuose rasta Naska kultūros laikmečio (apie 700 m.) audinių, kuriuose taip pat pavaizduoti dinozaurai.

    Daugiau apie tai puslapiuose:
    10 nederančių su įsigaliojusia teorija radinių
    Amerikos dinozaurai: tarp meno ir istorijos
    Dinozaurai Jakutijos ežeruose

    Brazilų NSO tyrinėtojas Jean Alencar atkreipė dėmesį, kad Brazilijos mitologijoje gausu pasakojimų (ir statulėlių) apie galinčias skraidyti būtybes. Vietinių gyventojų legendose pasakojama apie iš dangaus nusileidusius dievus tais laikais, kai žmonės mažai besiskyrė nuo žvėrių. Tie dievai žmones išmokė žemdirbystės, astronomijos, medicinos ir kitų dalykų. Tarkim, Xing upės aukštupio genčių garbintas dangaus karys Bep-Kororoti, kuris, panašiai kaip indų „Mahabaratos“ herojai, turėjo skraidantį vežimą, naikinantį viską savo kelyje. Jis baugino čiabuvius tol, kol nusileido ir nusimetė savo apdarus, pasirodydamas esąs gražus, dailus ir malonus. Jis linksmino vietinius „magija“, kol brendo ir nenustygo pas save danguje, o tada vėl sugrįžo į ten. „Chilam Balaam“ nurodo labiau tiesmukiškai: „Būtybės nusileido iš dangaus skraidančiais vežimais ... baltieji žmonės skraidančiais žiedais, galinčiais pasiekti dangų“.

    19 a. prancūzo Henri Lhote Afrikos Tassili kalnuose atrastos figūros buvo tokios neįprastos, kad jis jas pakrikštijo … marsiečiais. primityvūs Pirmykščiai menininkai pavaizdavo olose būtybes savo kontūrais primenančias skafandrus dėvinčius astronautus. Rasta šimtai tokių piešinių, kurie išsibarstę daugelį mylių dykumoje: keistos figūros su šalmais ir antenomis, neretai tarsi sklandančios nesvarumo būklėje, tarsi juos piešę būtų matę šiuolaikiniuose kosminiuose laivuose. Kituose piešiniuose galima įžvelgti techninius dalykus – saulės baterijas, orbitines stotis, sklandančas sferas su žmonių figūromis viduje... Tiesa, antropologai bandė tai aiškinti apeiginiais šokiais, kai šokėjai yra užsidėję ant galvų moliūgus. Tačiau problema tame, kad tuo metu Šiaurės Afrikoje dar nebuvo auginti moliūgai (taip pat skaitykite >>>&gt:).

    Ispanijos Ojo Guarea ir Altamira bei Prancūzijos Lascaux ir Font de Gaume (kaip ir Vondijina Australijoje ir Val Camonica Italijoje) olų piešiniai rodo, kad mūsų tolimi protėviai detaliai pavaizdavo tai, kas taip glumina mus dabar: kupolo formos objektus, kurių kai kurie stovi ant trijų kojų ar yra su antenomis. Senovės astronautai vaizduoti dvikojais, neretai su snapais ar sparnais, kartais panašūs į reptilijas.

    Ojo Guarea olų kompleksas, po žeme besiraitantis daugelį mylių, pateikia neiššifruojamą mįslę. J.G. Atienza knygoje „Ieškant nuslėptos istorijos“ tvirtina, kad kai kurie įėjimai į požemius vietinių laikomi „blogais“ ir greta jų žemdirbiai nedirba žemės ir net nesiartina prie jų. Ir būtent viename tų „blogio“ taškų yra atvaizdas, tarytum perteikiantis spiralinę DNR struktūrą.

    Vienas aktyvių idėjos apie senovės astronautus propaguotųjų yra Erichas von Denikenas. 1968 m. išleidęs knygą „Dievų vežimai“. Atseit ateiviai nusileido Žemėje dar iki atsirandant dabartiniams žmonėms, atliko genetinius eksperimentus ir taip Žemėje „išvedė“ protingą rūšį, užsiimančia žemdirbyste, menais, tačiau esančią karinga. Sodoma ir Gomora buvo sunaikinti atominių sprogimų (taip pat skaitykite >>>&gt:). Sandoros dėžė buvo elektrinis siųstuvas, leidęs Mozei bendrauti su ateiviais. Denikenas sakė, kad majų Kopano steloje pavaizduoti senovės astronautai su šalmais.

    Senoviniuose pasaulio sutvėrimo mituose minimi į Žemę atvykę dievai. Daugumoje jų pagrindiniai dievai yra Saulės dievas (vyriškos lyties) ir Mėnulio (moteriškos) – kas rodo visų dalykų dvilypę esmę. Egipte tas dievas bu Ra (Re), Saulės spindulys, važinėjęs po dangų ugnies vežimu (kosminiu laivu:). Tokie sutvėrimo mitai yra visuotiniai.

    Įdomūs yra Afrikos dogonų genties mitai apie reptilijų rasę iš Sirijaus (daugiau žr. puslapius Dogono gentis: Sirijaus paslaptis ir Paleovizitai: ieškant įrodymų ).

    Šumerų mite apie Gilgamešą gausu ugninių vežimų vaizdinių ir žmonių paėjimo į Dievo sodus paminėjimų. Z. Sitchen 1976 m. išleistoje knygoje „Dvyliktoji planeta“ pateikė aiškinimus apie iš dangaus (Nibiru planetos) nusileidusią Anunaki rasę. Prieštaringai vertinamą teoriją Z. Sitchen paremia savo iššifruotų dantiraščiu rašytų Šumero lentelių vertimais su nuorodomis į Bibliją. Nibiru planeta skrieja labai ištįsusia elipsine orbita, kurios periodas yra 3600 m. Joje gyvena reptilijų rasės: anunakiai, nefilimai, Biblijos milžinai... Jie nusileido į Žemę, kolonizavo ją, čia išgaudavo auksą ir kitus mineralus. Kalnakasybos darbams jiems reikėjo darbininkų, tad jie atliko genetinius eksperimentus su mūsų protėvių DNR – ir sukūrė homo sapiens. Tvaną nibiriečiai sukėlė tam, kad sunaikintų jų sukurtų vergų rūšį, kuri sukilo prieš savo engėjus. Daugiau apie tai >>>>

    Claude Vorilhon (arba Rael, g.1946 m.) įkūrė religinį judėjimą teigdamas, kad daugelį kartų buvo susidūręs su nežemiečiais, o taip pat skridęs į kitą planetą ateivių erdvėlaiviu. Ten sutiko tiek Elohimus, tiek genetiškai sukurtus "sekso robotus", jam padovanojusius nepakartojamą naktį. Jis aiškina, kad žmonių rasės sukūrė ateivių elohimų rasė (panašiai kaip Z. Sitchen). Judėjimas pasisako prieš evoliucijos teoriją ir remia žmonių klonavimą.

    Baalbeko platforma datuojama 8000 m. pr.m.e. Ji turi 60 blokų ir sijų – bazinis šumerų (anunakių; 60 x 60 = 3600 – Nibiru periodas) skaičius. Ant šios platformos graikai ir romėnai statė savo šventyklas. Legenda liudija, kad čia su savo ugniniu vežimu nusileido Saulės dievas Helijus (vieta paminima ir Gilgamešo mite).

    Kitoje žemės pusėje, Velykų saloje abejingai į jūrą žvelgia beveik 14 tonų sveriančios statulos. Nežinomas nei jų atsiradimas, nei paskirtis. Yra spekuliuojančių, kad kai kurie anunakiams dirbę darbininkai, išraižę Naska linijas, nuskrido į Velykų salą ir pastatė statulas, panaudodami iš anunakių išmoktas technologijas.

    Kiti monumentai (pvz., Danijos dolmenai ar Stounhendžas) irgi siejami su senovės astronautai. Tai ir Egipto piramidės, Peru Machu Pikču, Mikėnų kultūros ciklopų statiniai. Daugelis tautų turėjo herojus, tokius kaip anglų Merlinas, actekų Kuetzalkoatlis ar inkų Virakoča.

    Pohnpei saloje Ramiajame vandenyne yra Nan Madolio griuvėsiai - savotiškas Machu Picchu. Nan Madol rifo pakrantė išraižyta žmogaus iškastų ir akmenimis grįstų kanalų apleistų prieš šimtus metų. Kam buvo atgabenti daugiatoniai bazalto akmenys ir kodėl tas darbas buvo užmestas?

    Inkai savo valstybę vadino Tahuantinsuyu (keturių pusių žeme)... Marse yra panašių į dirbtinės kilmės darinių, kurių du pavadinti Nod ir Inca (81,8oS-59,1oW). Jie sudaryti tarsi iš aptvertų stačiakampių sričių - maždaug 4 mylių pločio (kaip pas inkus). Inkai tikėjo, kad juos lankė dievai iš kosmoso ir garbino besisukančius diskus primenančius NSO. Nod (83oS-43oW) panašus į civilizacijos darinį. Biblijoje Nod buvo vietovė, į kurią Dievas išsiuntė Kainą.

    Nuorodos: Prajnaparamita-Suna, senoviniame rankraštyje, dievybė sėdi centre lotoso poza. Apačioje dešinėje yra du keisti objektai - tarsi ore kybotų skrybėlės arba ... disko formos NSO. Vienas jų turi du taškus, panašias į šliuzo angas. Jei tai skrybėlės, tai kur jas dėvintys asmenys?

    Kijevo astronautas – vienintelė europietiška statulėlė su aiškiais "kosminiais" atributais.

    Priešistorinių laikų japonų Dogu statulėlės vaizduoja būtybės, kurios tarsi dėvi skafandrus su dideliais šalmais, su skafandru sujungtais kniedytomis juostomis. Kai kurios statulėlės yra su plačiais akiniais (tarytum poliarizuoti akiniai apsaugai nuo saulės. Daugiau žr. >>>>

    Ant majų valdovo Pakalo (603-683 m.) sarkofago dangčio pateikta scena, kurią E. Von Denikenas aiškina kaip senovės astronauto atvaizdą (kitas aiškinimas – Pakalo kelionė į požemių karalystę). Daugiau žr. >>>>

    Kosovo Visoki Decani vienuolyne paveikslo „Nukryžiavimas“ (1350) viršutiniuose dešiniajame ir kairiajame kampuose pavaizduoti objektai su žmonėmis viduje, kuriuos aiškina kaip skraidymo aparatus. Taip pat žr. >>>>

    Irake rastos figūros, primenančios reptilijas. Jas primena ir šumerų dievai. Driežiagalviai iš Uro (Ubaido kultūra, 5 tūkst. m. pr.m.e., - ji pakeitė ankstesniąją Halafo kultūrą, gyvavusią pietų Irake, o vėliau išplitusią visame Šumere. Ubaido kultūra pasižymi tapyta keramika, dideliais triplaniais namais plačiai šeimai ir driežiagalvių figūrėlėmis, tiek vyriškos, tiek moteriškos lyčių. Figūra kairėje laiko kūdikį ir jį žindo. Figūra dešinėje ant pilvo turi įstrižas įrantas. Panašų driežiagalvių figūrėlių rasta Eridu.

    Olos pagrindas yra 2 aukštyje, o viršus – 8 m. gylis apie 6 m. Atrodo, kad ola būtų iškasta žmonių. Vidurinėje ir didžiausioje iš trijų olų Baigong kalno, esančio Qinghai provincijos Qaidam baseino gilumoje, papėdėje viename gale yra apie 40 cm skersmens pusvamzdis, o kitas to paties skersmens vamzdis nueina į žemę ir matosi tik jo viršus. Prie įėjimo yra apie tuzinas vamzdžių, 10-40 cm skersmens, tiesiai įeinančių į uolą. 80 m nuo olos yra Tosono ežeras, kurio pliaže už 40 m, rasta daug 2-4,5 cm skersmens geležinių vamzdžių, kurie eina rytų-vakarų kryptimi. Jie yra įvairių keistų formų. Įdomu, kad vamzdžių yra ir ežere, kurių kai kurie pasiekia paviršių. Vietiniai vadina „nežemiečių reliktais“.

    Iliustracija iš 1400 m. knygos „Iliustruota keistų šalių apžvalga“, kurios antraštė: „Dži Gung šalis: Žmonės moka statyti skraidančius vežimus, su kuriais keliaujama toli esant palankiam vėjui. Tarmg laikais [apie 1700 m. pr. m.e.] Dži Gung žmonės skraidančiu vežimu pučiant vakariui pasiekė Yew Džo. Tarng išardė jų vežimą, tad jis negalėjo būti parodytas žmonėms... Vėliau papūtė rytų vėjas ir jis nuskrido atgal į savo šalį, [esančią už 5000 km] į vakarus nuo mūsų žemių“.

    Tai bareljefo iš labirinto prie Toengt‘ingo ežero Jotuo saloje, Japonijoje, atgaminimas. Tsj‘i Pen Lai vadovaujama ekspedicija įvyko 1957 m. (2 m. prie žemės drebėjimą toje vietoje). Rasti keli bereljefai, vaizduojantys žmones keistais drabužiais, panašiais į astronautų skafandrus. Vienas piešinys tarytum vaizduoja Saulės sistemą. Trečia ir ketvirta planetos sujungtos linija. Piešinyje be Saulės yra 10 planetų. Tai nesunkiai duoda ryšį su Nibiru, planeta X...

    Piešinys, vaizduojantis liepsnojantį ratą, Japonija, apie 900 m.

    Wandjina petroglifai iš Kimberlėjaus, Australijos, yra apie 5500 m. senumo ir gali vaizduoti ateivius.

    Papildomai skaitykite:
    10 keistų radinių
    Zep Tepi - Pirmasis laikas
    M. Agrestas. Senovės kosmonautai
    Vimanai Ramayanoje
    Paleovizitai: Ar bus rasti tiesioginiai pėdsakai?
    Paslaptingos Naska linijos
    Paleovizitai: ieškant įrodymų
    Indų oreivystės priešaušris
    Dropa skrituliai (Kinijoje)
    NSO nusileidžia žemiau
    Netikėtas Šumero žlugimas: branduolinė katastrofa gilioje senovėje?
    Nežemiškos Žemės istorijos šaknys
    Paslaptingos japonų Dogu skulptūrėlės
    Baltieji vandenys: legendos ištakos
    Nuo amžių pradžių iki šių dienų
    Trumpa istorijos mokslo istorija
    Dingusi Sandoros skrynia
    Kinų skraidantys vežimai
    N. Žirovas. Zimbabvės mįslė
    Ar NSO nėra sukurti žmogaus?
    Stebėtojai: Dievo sūnūs
    Senovės Indijos mašinos
    Duobių kaspinai Peru
    Dievai ir Adomo gimimas
    Greičiau už šviesą!
    Ezekielis ir NSO
    Malūnsparnio hieroglifas
    Languedoko akmenys
    Paragvajaus vikingai
    "Sutvėrėjo" žemėlapis
    Fermi paradoksas
    10 civilizacijų
    "Marsiečio" kapas
    Festo diskas
    Nazca linijos
    NSO per amžius
    Nibiru planeta
    Kodėl jų nėra?
    Nan Madolis
    NSO kilmė

  • Vatikano požiūris

    Aukštas Vatikano pareigūnas monsinjoras Corrado Balducci (be daugelio titulų esantis ir Demonologijos ekspertu bei Romos archikurijos vyriausiuoju eksercistu ir kelių knygų autoriumi) susitiko su žydų mokslininku Zachariju Sitčinu, senųjų civilizacijų tyrėju, bibliniu archeologu, Abraomo palikuonimi, 8-ių knygų autoriumi. Jie priėjo kai kurių bendrų išvadų:

    Kitose planetose gali būti gyvų būtybių;
    Jos gali būti labiau išsivysčiusios už mus;
    Žmogus galėjo atsirasti "perdirbus" ankstesnę juslinę būtybę.
    Sitčinas aptarimui pristatė savo poziciją:
    Mes nesame vieni - ne tik Visatoje, bet ir mūsų Saulės sistemoje. Už Plutono yra dar viena planeta periodiškai laikas nuo laiko priartėjanti prie Žemės [skaitykite puslapį apie Nabiru planetą]. Ateiviai mus lankyti pradėjo maždaug prieš 450 tūkst. metų. Šumerai juos vadino Anunnaki (Tie, kurie atėjo iš dangaus, pasiuntiniai - tokią prasmę turi ir žydų Malachimai, kurie verčiami angelai), o Biblija - Nefilimais [skaitykite jiems skirtą puslapį]. Maždaug prieš 300 tūkst. metų jie atliko genetinį eksperimentą patobulindami Žemės humanoidus, t.y. sutverdami "homo sapiens" Adomą (t.y. Žmogų). Jie ir buvo Bibliniai Kūrėjai. Jie atėjo savo tikslų vedimi ir jiems reikėjo darbininkų. O gal jie atnešė ir realizavo Visagalio planus?

    Monsinjoro Balduči pozicija: "Kažkas tame yra".

    Apie gyvybę kitose planetose:
    Yra tikėtina, kad kitose planetose gali būti gyvybė.... To neneigia Biblija ir tokią prielaidą palaiko visur esančio Dievo koncepcija ir beribė jo Išmintis.... Kardinolas Nicolo Cusano (1401-1464) rašė, kad danguje yra ne viena žvaigždė šalia kurios gali būti gyvybė - ir net besiskirianti nuo mūsiškės.

    Apie išsivystymą:
    Apie kitur esančią gyvybę turime mąstyti kaip į apie į mus panašias būtybes - ir tikėtina, kad jos gali būti labiau išsivystę - tiek kūniškąja, tiek dvasine prasme (nors ir kitokiu santykiu nei Žmėje). Angelai yra vien dvasinės būtybės, o žmonės sudaryti ir iš dvasios ir iš materialaus kūno. Tarp angelų ir mūsų didelis skirtumas ir gali būti tarpinių būtybių. Tokių būtybių egzistavimą įrodyti gali tik mokslas.

    Dėl žmogaus sutvėrimo:
    Kalbama apie materialų, o ne dvasinį "patobulinimą". Tai teigia ir teologijas Tėvas marakoff: Dievui sukūrus žmogų ir jam suteikus sielą - tai dar nereiškia, kad Žmogus buvo sukurtas iš "molio". Gali būti, kad jis buvo sukurtas iš ankstesniosios juslinės būtybės.

    Prieštaravimas:
    Jei mus ir "sukūrė" ateiviai, tai kas "sukūrė" juos?

    Žmogaus patobulinimas

    Taip pat skaitykite: NetikÓtas ¾umero Ųlugimas: branduolinÓ katastrofa gilioje senovÓje?

    Pradžioje pateiksiu Biblijos Pradžios knygos ištraukas, į kurias yra teksto nuorodos.

    Pr 1,26 Dievas tarė: "Padarykime žmogų pagal mūsų atvaizdą ir panašumą. Jie tevaldo jūros žuvis, padangių paukščius, gyvulius ir visą žemę bei visus roplius, kurie gyvena ant žemės!"
    Pr 1,27 Ir Dievas sutvėrė žmogų pagal savo atvaizdą; pagal Dievo atvaizdą sutvėrė Jis jį; vyrą ir moterį sutvėrė Jis.
    Pr 1,28 Dievas juos palaimino ir tarė: "Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir užvaldykite ją, viešpataukite jūros žuvims, padangių paukščiams ir kiekvienam gyvam padarui, kuris kruta ant žemės!"

    Pr 2,5 ... Viešpats Dievas nesiuntė į žemę lietaus ir nebuvo žmogaus žemei įdirbti.
    Pr 2,6 Migla kilo nuo žemės ir drėkino jos paviršių.
    Pr 2,7 Ir Viešpats Dievas padarė žmogų iš žemės dulkių ir įkvėpė į jo šnerves gyvybės kvapą. Taip žmogus tapo gyva siela.
    Pr 2,8 Viešpats Dievas sukūrė sodą Edene rytuose ir ten apgyvendino žmogų, kurį buvo sutvėręs.

    Pr 2,10 Upė tekėjo iš Edeno sodui drėkinti; nuo ten ji šakojosi į keturias upes.
    Pr 2,11 Pirmosios vardas Pisonas. Ji teka aplink visą Havilos šalį, kur randamas auksas.
    Pr 2,12 Tos šalies auksas yra geras. Ten randa bdeliją ir onikso akmenį.
    Pr 2,13 Antrosios upės vardas Gihonas. Ji teka aplink visą Kušo šalį.
    Pr 2,14 Trečiosios upės vardas Hidekelis. Ji teka į rytus nuo Asirijos. O ketvirtoji upė yra Eufratas.

    Pr 2,21 Tada Viešpats Dievas giliai užmigdė Adomą, išėmė vieną jo šonkaulių ir tą vietą užpildė kūnu.
    Pr 2,22 Po to Viešpats Dievas iš šonkaulio, kurį išėmė iš žmogaus, padarė moterį ir ją atvedė pas žmogų.
    Pr 2,23 Tada Adomas tarė: "Štai kaulas iš mano kaulų ir kūnas iš mano kūno! Šita bus vadinama moterimi, nes iš vyro ji paimta".

    „Padarykime žmogų pagal mūsų atvaizdą ir panašumą“ – ar tai reiškia, kad kuriant žmogų dalyvavo ir kiti dievai? Jei taip – tai kas per dievai?

    Žydai (ir Biblija) daug perėmė iš Mesopotamijos. Nemažai Biblijos epizodų turi atitikmenį šumerų tekstuose. Neabejotinai žydai žinojo apie Babilono epą "Enum Eliš" (kaip ir Gilgamešą). Tad pabandysime sugretinti ir daugiau teiginių.

    Viename Mesopotamijos tekste randame nuorodas į Dievo kuriant žmogų:

    Sumaišykite šerdį su moliu
    Paimtu iš Žemės pagrindo -
    Būtent tiesiai virš Abzu;
    Ir nulipdykite ją strypo formos.
    Aš surasiu puikių išmintingų jaunų dievų,
    Kurie paruoš tinkamos kokybės molį.

    Kas tas "molis"? Manoma, kad Pradžios knygoje naudojamas senosios hebrajų kalbos žodis "tit" yra kilęs iš šumerų kalbos, kurioje "ti.it" reiškia "tai, kas gyva". Tad gal ir Adomas buvo sutvertas iš kitos gyvos materijos? O Abzu reiškia vietoves Afrikoje.

    Abzu šalyje

    Kas vyko toliau? Dievas atlieka "operaciją", kurios metu iš šonkaulio buvo sukurta moteris. Kas tas šonkaulis? Šumerų kalboje "ti" gali reikšti tiek šonkaulį, tiek "gyvybę". Tad galima teigti, kad iš Adomo buvo paimta jo "gyvybės esmė" ir perkelta į moterį. Kas yra gyvos ląstelės esmė? Tai DNR!

    Viename sename šumerų rašte, "Atrachasis", žmogaus kūrimas aprašomas dar detaliau. Veikia net keli dievai, iš kurių Enki duoda įsakymus, o jam padeda deivė Ninti (šumerų kalba reiškianti "šonkaulio [gyvybės] savininkė&quot:) arba kitaip jo sesuo Nin.har.sag (Kalno valdovė): Ninti atgnybo 14 molio gabalėlių:

    7 padėjo dešinėje;
    7 padėjo kairėje.
    Tarp jų pastatė formą.
    ... Plaukus jinai...
    ... Peilį bambagyslės nupjovimui...
    Išmintinga ir mokyta
    Deivė gimdė dukart po 7:
    7 vyriškos lyties;
    7 moteriškos lyties.
    Gimdymo deivė
    Sukėlė gyvybės kvėpavimą.
    Jie buvo tveriami poromis,
    Poromis jos akivaizdoje.
    Tie kūriniai buvo žmonės
    Sukurti Motinos Deivės.

    Enki

    Tik III tūkstantmečio prieigose patyrėme klonavimo galimybę. Naujai sukurtosios būtybės buvo vadinamos šumerų kalba "lu.lu", t.y. pažodžiui verčiant "mišrūs". Molis, kurį pateikia jauni dievai, gali reikšti, kad žmogus sukurtas genetiškai "sukryžminus" dievą ir pirmykštį humanoidą.

    Tačiau kodėl buvo sukurtas žmogus? Biblija sako, kad todėl, kad nebuvo kas apdirba žemę. Tačiau " Atrachasis" paaiškina tiksliau: "Kai dievai kaip žmonės sunkiai triūsė ir jų darbas buvo labai varginantis, darbas sunkus ir jie netekdavo jėgų".

    Tada dievai sukilo prieš savo vada Enlilį, iš dangaus pakvietė dievų tėvą Anu, kad jis priimtų sprendimą Dievų taryboje. Ir tada Enki (dar vadinamas Ea) pasiūlė:

    "Kol čia tebėra Gimimo deivė,
    tegu ji sutveria paprastą darbininką,
    Tegu jis aria žemę, tegu nuo dievų nuima darbų naštą".

    Enki atliko keletą bandymų. Šumerų mituose minima, kad Ninharsag kartą sukūrė žmogų, kuris nenulaikė šlapimo, moterį, kuri negalėjo gimdyti ir būtybę be vidaus organų. Enki irgi nesisekė - pvz., jis sukūrė aklą žmogų su drebančiomis rankomis, nesveikais kepenimis ir širdimi. Tad suprantamas Ninharsag džiaugsmas, kai jai pasisekė:

    "Kiek tobulas ar nepavykęs žmogaus kūnas?
    Mano širdis kužda,
    Kad galiu sukurti jam gerą ar blogą likimą"

    Ir ji sušunka: "Man pavyko! Aš jį sukūriau savo rankomis!" Kitame tekste paminima, kad Ninharsag naujai būtybei davė "odą kaip dievų". Tada sukūrus būtybę su didesne smegenų talpa, lygia oda ir sugebėjimu atlikti daugiau veiksmų ranka buvo galima pereiti prie jos klonavimo, kad turėtų juodadarbių būrį. Tą neįtikėtiną įvykį amžiams išsaugojo Ninharsag ženklas - pasagos formos peilis bambagyslei nupjauti. Ji vadinta Motina-deive (visame pasaulyje su jos vardu siejama nėščios moters įvaizdis).

    Biblijos dievas pirmuosius žmones įkurdina Edeno soduose. Kur jis yra? Jį plauna 4-ios upės. Dvi jų, Eufratas ir Tigras, leidžia spėti Edeną buvus Mesopotamijoje. Kitos dvi, Pisonas ir Gikonas, pagal vardus lyg ir afrikietiškos kilmės. Tad gal buvo du Edenai?

    Šumerai savo dievus vadino "Din.gir" (pažodžiui, "pranašai iš skraidančių įtaisų". O "E.din" reiškia "Pranašų namai". Tad Edenas buvo dievų buveinė. Tokių buveinių galėjo būti kelios. Žinoma, kad Enlilio valdos buvo rytuose (Mesopotamijoje), o jo brolio Enki - pietvakarių Afrikoje.

    Tai paaiškintų kai kuriuos Pradžios knygos prieštaravimus, pvz., kad Dievas ir vyrą, ir moterį sutvėrė tą pačią, šeštą, dieną (Pr 1:26 bei Pr 5:2). Tačiau 2 skyriuje pirma buvo sutvertas vyras, o tik vėliau iš jo šonkaulio (arba "gyvybės" esmės) sukurta moteris.

    Vyras buvo sukurtas anksčiau ir tik vėliau perkeltas į rytuose esantį Edeną, kuriame ir buvo sukurta Ieva. Tad gali būti, kad Adomas buvo sukurtas į vakarus esančiose vietovėje. O gal čia klaida? Gal Adomas ir Ieva abu buvo sukurti kitur ir tik vėliau perkelti į Edeną?

    Prisiminkime, kad Atrachasis" pateikė 7-ių žmonių porų "gimdymą", kuris atliktas įsakius vakarinių žemių valdovui Enki. Papildomų minčių duoda "Mitas apie kauptuką" (taip jį pavadino Samuelis Krameris), kuriame veikia Enlilis:

    Anunnaki [paprasti dievai] prisiartino prie Enlilio...
    Jie reikalavo juodagalvių.
    Jie norėjo, kad juodagalviams
    Išdalintų kauptukus.
    Viešpats Enlilis,
    Kurio sprendimai nenuginčijami,
    Suskubo atskirti žemę nuo dangaus,
    Jis DUR.ANKI padarė angą,
    Kad sutvertieji galėtų išeiti,
    Iš Ten-Kur-Auga-Mėsa.

    Viešpats pašaukė Al,Ani ir davė parėdymus...
    Jis pasiuntė jį į Ten-Kur-Auga-Mėsa.
    Angoje pasirodė žmogaus galva -
    Iš po žemių žmonės prasiveržė orie Enlilio.
    Jis žvelgė į juodagalvius...

    Tad Enlilis jėga paėmė Adomą ir perkėlė į Mesopotamiją. Kitur "Ten-Kur-Auga-Mėsa" vadinama Bit Šimti, t.y. Šimti namas. Ši.Im.Ti pažodžiui verčiama kaip "Gyvybės vėjo dvelksmas". Ir Biblijos Kūrėjas Adomui "įpūtė gyvybės kvapą".

  • Žmonių atsiradimas Žemėje

    http://http://atsibudimas.ucoz.com/news/zmonij...
    13:50 ŽMONIJOS ATSIRADIMAS
    Žmogus kaip gyvas organizmas, užima atitinkamą ekologinę nišą. Atsirasti jis gali tik tada kai tokia niša, atitinkanti jo išsivystymo poreikius, atsiranda žemės evoliucinio vystymosi eigoje. Prieš atsirandant evoliucinėje arenoje Homo Sapiens – šiuolaikiniam žmogui, šią ekologinę nišą, kuri jau buvo susiformavusi planetoje, užėminėjo kita humanoidų rūšis, antropologų vadinamas Neanderthal Man (neandartalietis), kuris gana gerai įsitaisė "šiame ekologiniame bute” per keletą šimtų tūkstančių metų trukusį įsisavinimą. Jie išstūmė iš šios ekologinės nišos visus kitus humanoidus ir karaliavo planetoje. Apgyveno visas klimatines juostas, bet per visus šimtus tūkstantmečius neatsirado naujų neandartaliečių rasių. Žemėje karaliavo vienintelė neandartaliečių rasė, padengta tankiu kailiu, kurio jie taip ir neatsikratė per visa tą laikotarpį. Kapliadantis tigras buvo vienintelis rimtesnis jų priešas, sudarantis šiek tiek rūpesčių. Neandartaliečiai ėdė ir savo gentainius. Taip jie ramiai karaliavo šimtus tūkstančių metų, kol maždaug prieš 40 tūkstančių nuo mūsų laikų (pagal antropologų duomenis), staiga neaišku iš kur, atsiranda šiuolaikinis žmogus ( tai turima omenį laikas, kai atsirado trys rasės, geltonoji, raudonoji, juodoji, nes mūsų protėviai baltoji rasė čia atsirado pieš maždaug 600 000 - 800 000 metų). Būtent toks visuose kontinentuose iškasamų šiuolaikinio žmogaus liekanų amžius. Atsirado visuose kontinentuose ir vienu metu, visiškai nuogi be kailio. Ortodoksinio mokslo nuomone, "visos rasės atsirado iš vienos juodosios", kai ši persikėlė į kitas geografines platumas, ko pasekoje įvyko pakitimai susiję su klimato pakitimais. Betgi šiuo metu vyksta atvirkščias procesas, rasės susimaišo tarpusavyje, vyksta jų suartėjimas, o naujų rasių neatsiranda.

    Mes dabartiniai šios žemės žmonės, nesame šios planetos vietiniai gyventojai. Tai moksliškai įrodytas faktas, sukeliantis nuostabą, tik tiems kas iki tol visiškai nesidomėjo tuo klausymu. Mes esame aukšto išsivystymo lygio baltosios rasės žmonių, kolonizavusių šią planetą, prieš maždaug 600 000-800 000 metų palikuonis. Jie pavadino šią planetą Mitgard - žeme. Kad išsiaiškinti kokiu tikslu čia atsidūrė mūsų,aukšto išsivystymo lygio civilizacijos protėviai, reikia paaiškinti procesus, kurie vyksta mūsų visatoje.

    Tamsiosios ir šviesiosios jėgos, gėris ir blogis - visa tai sąliginai, gali pasakyti kai kurie ir iš dalies jie bus teisūs, bet tik iš dalies. Gėrio ir blogio supratimas yra ne absoliutus, o sąliginis. Tik konkrečioje situacijoje jis tampa absoliučiu. Parazitizmą maitina tamsiosios jėgos, kūrybą šviesiosios. Pačioje gamtoje atsiranda parazitai - organizmai gyvenantys kitų sąskaita. Galima pagalvoti, kad parazitai ir parazitizmas yra natūralus gamtinis reiškinys ir tai bus visiškai neteisinga. Bet kuris parazitas organizme ar visuomenėje, išsiurbęs iš jo visas gyvybės sultis, arba miršta su tuo donoru kartu, arba susiranda sau naują donorą. Taip ar kitaip bet kuris parazitas savyje neša chaosą, naikinimą, tuo nešdamas neigiamą vystymosi evoliuciją. Skirtingai nuo gamtinių parazitų, kurie gali nešti ir teigiamą evoliuciją, naikindami silpnus genetinius vienetus ir tuo padėdami evoliucijai išrinkti tik stipriausius atstovus, kas yra svarbu. Socialiniai parazitai atvirkščiai, naikina stipriausius socialinio organizmo elementus, neša su savimi evoliucinę mirtį. Tamsiosios jėgos mūsų visatoje ir yra tie socialiniai parazitai.

    Karas tarp parazitų ir šviesos jėgų vyksta visada ir to pasekoje, mūsų visatoje gyvybė buvo sunaikinta jau du kartus, dabar trečias kartas kai gyvybė egzistuoja. Todėl šviesiosios jėgos nebenori, kad taip įvyktų dar kartą. Jie nusprendė sukurti tokius žmones, su tokiomis savybėmis, kurie sugebės galutinai nugalėti parazitus. Sukurti žmones sugebėsiančius nukeliauti į tolimas, kitas visatas, ko negalėjo jie, protėviai dėl ribotų galimybių (skraidančių lėkščių galimybės ribotos pilotų kiekiu, ne daugiau 6, nes visų pilotų mintys turi dirbti rezonanse, nepasiekus to, kyla avarijų grėsmė, todėl yra riba, negali pasiekti tolimų visatų). Vienas iš tokių tarpgalaktinių laivų avarijų pavyzdžių, "Tunguskos meteoritas".

    Šviesos jėgos sudarė Mitgard žemėje tokias išorines sąlygas, kurių neturėjo dar niekas ir niekada tam, kad žmonės galėtų sparčiai judėti sielos vystymosi auksiniu visatos keliu. Pasiekus atitinkamą vystymosi lygį, paruoštiems žmonėms atsiveria galimybės, veikti kosminę realybe, įvykius ir objektus, materiją, galimybę įgauti pranašumą , kovoje su parazitais. Techninis šios problemos sprendimas buvo neįmanomas, nes parazitai anksčiau ar vėliau visus techninius pasiekimus pasisavina ir panaudoja juos prieš tuos pačius jų kūrėjus. Reikėjo sprendimo genetiniam lygmenyje, kurio negalima būtų nukopijuoti ar pavogti. Tam tikslui mūsų protėviai atsiuntė į Mitgard žemę 4 sąjungininkiškas baltų žmonių rases: Darijai pilkų akių iš Mažųjų Grįžulo ratų žvaigždyno, Harijai žalių akių iš Oriono žvaigždyno, Sviatarusai mėlynų akių iš Didžiųjų Grįžulo ratų žvaigždyno, Rasenai rudų akių iš Beta-Liūto žvaigždyno. Akių spalva atitinka saulės, kurios šviečia tose planetose spalvą. Patalpino Mitgard žemėje energiją skleidžiantį gyvybės šaltinį (kompiuterį), kad mes greičiau galėtume vystytis ir genetiškai susimaišę, tarp keturių baltų arijų (senovės graikų kalboj, reiškia baltasis) rasių, įgautume naujų savybių, kurių neturėjo jie (protėviai atsiuntę mus čia, šiam eksperimentui). Šiame eksperimente sutiko dalyvauti 4-rios baltų žmonių rasės savanoriškai. Tai buvo ne bet kas norintis, o tik tie kurie buvo pasiekę aukščiausią išsivystymo lygį, kūrėjo lygį. Patys geriausi savo civilizacijų atstovai, dėl tolimesnio savo sielos vystymosi, mūsų visatos (įsidėmėkit VISATOS, o ne galaktikos) auksiniu šviesos keliu. Tokia didelė yra mūsų planetos ir mūsų svarba.

    Šiam "didžiajam" šviesos jėgų planui įvykdyti reikėjo paruošti vietą. Taip visatoje atsirado mūsų saulės sistema, o tiksliau buvo dirbtinai pertvarkyta, kad mums čia būtų kuo palankiausios sąlygos siekti savo tikslų. Šiuolaikiniai astrologiniai tyrimai, tai patvirtina. Paskutinių tyrinėjimų metu buvo pastebėta, kad iš 168 artimiausių mums žvaigždžių sistemų, artimiausia orbita aplink savo sistemos saule, skrieja didžiausia planeta, o mažiausia toliausiai, tai yra visiškai atvirkščiai nei mūsų saulės sistemoj

    Orbitos visų jų planetų elipsės formos (saulės sistemos planetų artimas apskritimui, )mėnulio sukimosi apie savo ašį periodas sutampa su sukimosi jos,apie žemę periodu, todėl matome tik vieną mėnulio pusę ir t.t.

    Baltosios rasės kolonija buvo sukurta šiauriniame kontinente, kuriame nebuvo tikrųjų Mitgard žemės aborigenų, "neandartaliečių"( kartais sutinkami kalnuose ir dabar vadinami sniego žmonės). Dar ilgai po šios kolonijos atsiradimo, persikėlėliai nesikišo į šios planetos ekologinę sistemą, gyvendami tik šiauriniame kontinente, kuris buvo atskirtas nuo kitų jūromis ir vandenynais. Naują tėvynę pavadino Darija - dar, dovana. ( dabar ten šiaurės ašigalis, dažnai minima kaip Giperborėja)

    Tuo metu šiame kontinente buvo labai švelnus ir šiltas klimatas. Persikėlėlių pastatyti miestai buvo puikūs ir grandioziniai savo išmatavimais. Virš vandenyno likusiose salose dabar randama didžiulių blokų ir kolonų, kurie liudija apie tų laikų didingus statinius. Persikėlėliai keliavo į kitas planetas ir galaktikas vaitmanų, vaitmarų pagalba (taip mūsų protėviai vadino tarpplanetinius, tarpgalaktinius kosminius laivus, viena vaitmara motininis, tarpgalaktinis laivas, galėjo nešti iki 144 vaitmanų ). Jos skyrėsi ir greičiu, erdvės sulenkimas, didžiųjų vaitmarų pagalba, būdavo naudojamas tik, kai reikėdavo atlikti tolimus tarpgalaktinius šuolius. Tokiems dideliems laivams pakilti, reikėjo ir atitinkamų kosmodromų. Vienas iš tokių, aptiktas pietų Urale, į vakarus nuo kalnuoto masyvo. Jo plotis įspūdingas ir sudaro 27 404 kvadratinius kilometrus.

    Vaitmanos daugiau būdavo naudojamos skrydžiams tarp atskirų planetų, nes jos galėdavo lengvai įeiti į planetų atmosferas ir lengvai nusileisti jų paviršiuje.Veikė žvaigždžių vartai. Tai įrenginiai, sulenkiantys erdvę (keičiantys išmatavimą) tokiu būdu, kad du erdvės taškai, atstumai tarp kurių siekia milijonus, o kartais ir milijardus šviesmečių, susijungia į vieną tašką.

    Mitgardas buvo savotiška sankirta kelionių į kitas galaktikas. Kolonijos technika, neturėjo poveikio planetos ekologijos harmonijai. Paros ilgumas buvo visai kitoks, nes kiekvienas palydovas darė įtaką Mitgard sukimosi apie savo ašį greičiui, o jų buvo trys.
    Daugiau nei pusę milijono amžiaus, šviesieji herarchai saugojo mūsų protėvius nuo parazitų įtakos. Stengėsi, kad mes net nepapultume į jų veiklos sferą. Bet galų gale ši paslaptis buvo atskleista ir Mitgard žemė tapo savotiška "fronto linija", tarp šviesos jėgų ir parazitinių, tamsos. Parazitai bandė užgrobti Mitgard žemę, kad patys galėtų pasinaudoti sielos vystymosi auksiniu keliu ir gauti pranašumą, kaip jie tikėjosi prieš visus likusius visatos gyventojus. Bet čia jų laukė nusivylimas, nes šis kelias galėjo suaktyvinti ir išryškinti gyvų organizmų savybes, kurie jau yra genetiškai susiformavę, tai yra jau turi šias savybes, bet jei jų neturi kaip parazitai, tai ir išryškinti nėra ką. Tamsiosios jėgos galėjo lengvai sunaikinti mūsų planetą, kaip jie darė su kitomis planetomis mūsų visatoje, bet jie norėjo ją užgrobti ir pasinaudoti, pasinaudoti svetimomis rankomis sukurtomis gėrybėmis. Po daugkartinių ilgų ir nesėkmingų tiesioginių atakų, jie pakeitė taktiką, suprasdami kad mūsų saulės sistemoje sukurtas unikalus kompleksas iš kelių gyvenamų planetų ir kelių planetų palydovų, skriejančių aplink jas. Tai ne tik Mitgard žemė, bet ir Marsas, Dėja dar vadinama Fajatonu. Dabar jau ne paslaptis, kad Marse kažkada buvo gyvenama. Apie tai visiškai atvirai pradėjo šnekėti šiuolaikiniai mokslininkai ir masinės informacijos priemonės. Tarp Marso ir Jupiterio yra asteroidų sluoksnis, tai yra kažkada gyvenamos planetos Dėjos liekanos, kuriomis išvis nesidomi šiuolaikinis mokslas.

    Mitgard žemė turėjo tris palydovus: Lėlia- apskriejimo periodas 7 paros; Fata- apskriejimo periodas 13 parų; Mėnuo- apskriejimo periodas 29,5 paros.

    Visa tai rodo apie erdvinės įrangos oazės, kuri yra mūsų saulės sistema, didžiulę reikšmę. Mūsų protėviai panaudojo tiek resursų ir jėgų, kad mums net sunku įsivaizduoti pačiose drąsiausiose savo fantazijose. Paskutiniu metu, į masines informacijos priemones, prasiskverbia vis daugiau informacijos, kad likęs vienintelis mūsų planetos palydovas Mėnuo, turi dirbtiną kilmę. Tam akivaizdus patvirtinimas gali būti - meteoritų krateriai. Pasirodo nepriklausomai nuo meteorito dydžio, o tuo pačiu ir kraterio skersmens, visų jų gylis yra vienodas. Visiškai ne toks, koks turi būti įsirėžus visu greičiu kosminiam kūnui. Toks vienodai "keistas" kraterių gylis, gali būti paaiškinamas tik tuo, kad meteoritai, trenkdamiesi į mėnulio paviršių, viename gylyje susiduria su neįtikėtinai tvirta medžiaga, kuri negali būti gamtinės kilmės. Atgabentų iš Mėnulio pavyzdžių tyrinėjimas, irgi davė neįtikėtinų rezultatų, pagal kuriuos mėnulis senesnis už saulės sistemą 4 milijardais metų. Radijo bangų, atsispindėjusių nuo mėnulio, nagrinėjimas irgi patvirtina tai, kad mėnulis yra dirbtinis kūnas, nes jis yra tuščiaviduris, remiantis tais radijo bangų stebėjimais.
    Kam Mitgard žemei reikėjo trijų palydovų? Tai nebuvo padaryta šiaip sau dėl grožio. Tai didžiulis techninis uždavinys, nepriekaištingai įvykdytas. Kiekvieno palydovo egzistavimas darė poveikį žemės sukimosi greičiui, gravitacinių bangų dinamikai, planetos apšvietimui, planetos vidinių procesų stabilumui ir dar daug kam, apie ką šiandien mes net neįtariame. Bet svarbiausia, visi šie palydovai, veikė Mitgard žemės gyventojus. Svarbiausia ne tai, kad jie turėjo įtakos žemės paros ilgumui, kas irgi buvo svarbu, sielos evoliuciniame vystymesi, bet ir tai , kad planetų ir jų palydovų sistema, sudaro savotišką gravitacinę anomaliją, kuri saugojo žmoniją nuo neigiamo išorinio poveikio, ar kiek įmanoma jį sumažindavo. Jis periodiškai atsiranda saulės sistemos planetoms, kartu su galaktika judant visatoje per įvairias zonas. Visa tai turėjo didelės įtakos ir tam, kad parazitams ilgą laiką nesisekė įgyvendinti savo tikslų.

    Tamsieji supratę kad taip paprastai mūsų žemės neužgrobsi ir kokią reikšmę turi visa planetų ir palydovų sistema, šios oazės stabilumui erdvėje, pakeitė taktiką. Jie pradėjo naikinti šią sistemą žingsnis po žingsnio. Marso ir Dėjos planetos buvo tolimesnėse orbitose, todėl buvo naudojamos kaip apsauginės Mitgard žemei. Jos pirmos ir buvo sunaikintos, Marsas prarado atmosferą( susprogdinus Dėja, nuo smūgio bangos, vienu šūviu du zuikiai), o tuo pačiu ir gyvybės egzistavimą. Iš Dėjos liko tik asteroidų sluoksnis saulės sistemoje. Po to ėmėsi Mitgard žemės. Prieš 113 000 metų, tam jie artimiausiame žemės palydove Lėlėje įtaisė savo karines bazes ir ruošėsi užpuolimui. Parazitų planas buvo gana paprastas arba jie užgrobs mūsų žemę, arba palydovas, kuriame įkūrė bazes, bus sunaikintas ar sugadintas, o tai savo ruoštu išves iš stabilios būsenos visą planetinę apsaugos sistemą. Taip ir atsitiko. Šviesiosioms jėgoms reikėjo veikti greitai. Šviesusis herarchas arba vadinamas dievas (mūsų protėvis, pasiekęs kūrėjo lygį) Perkūnas minties jėgos pagalba, susprogdino palydovą Lėlią (nes nebuvo galima daugiau laukti, reikėjo veikti greitai, o kito sprendimo nebuvo, apie tai rasite vedose, "Perūno santijos&quot:), kurios dalys nukrito ant žemės. Lęlia buvo stambus kosminis objektas, todėl jos sunaikinimas turėjo įtakos ir Mitgard žemei. Nors Perkūnas turėjo gana aukštą sugebėjimo lygį, bet vis dėlto jis buvo ribotas. Jis negalėjo sustabdyti žalingų pasekmių, kurios atsirado po palydovo susprogdinimo. Tai tik patvirtinimas, kad jis irgi yra žmogus su ribotomis galimybėmis, nors ir labai didelėmis. Tas kas nesudegė atmosferos sluoksniuose, nukrito degančių asteroidų ir įkaitusių akmenų lietumi. Nukritusių palydovo dalių masė buvo tokia didelė, kad žemėje sukėlė planetarinę katastrofą. Nors civilizacijos lygis žmonijos buvo gana aukštas, žuvo daug žmonių. Pajudėjo tektoniniai sluoksniai, kurie iššaukė cunami bangas.To pasekoje Darijos žemynas paskendo ir atšalo klimatas. Dalis arijų išsigelbėjo pakilę virš žemės vaitmaromis, vaitmanomis, dalis išsigelbėjo iškeliaudami pro tarpplanetinius vartus (žvaigždžių vartus), kuriu tada žemėje dar buvo.

    Po Lėlios sunaikinimo arijai grįžę gyventi ir likę žemėje, buvo priversti ieškoti kitų gyvenamų vietų, dėl klimato kaitos ir nuskendus Darijai. Jie po truputį užpildė iš pradžių sibirą (tada vadinosi Asija, asų žemė, nuo to kilo ir Azijos pavadinimas,)

    Bet parazitai neatsisakė savo siekių, pasinaudoti eksperimento rezultatais. Tam tikslui jie pakeitė taktiką dar kartą. Parazitų tikslas tapo, kaip nors susilpninti mūsų sugebėjimus, tam panaudojant arijų rasės (aukšto išsivystymo lygio tada) susimaišymą su žemesnio išsivystymo lygio, bet genetiškai artimais ir galinčiais santykiauti žmonėmis. Tam tikslui žemėje atsirado negrai, indėnai ir geltonieji.Tai rasės, kurios buvo evakuotos iš parazitų sunaikintų planetų. Parazitai sunaikino jas neatsitiktinai, o žinodami šviesos jėgų būda išgelbėti visus gyvus, ir kad jie bus evakuoti į Mitgard žemę, nes kito pasirinkimo nebuvo. Evakuacija įvyko. Žmonės buvo apgyvendinami tuo metu neužimtose žemės teritorijose, kurios buvo izoliuotos vandens barjerais ar kalnais ir atitiko tas sąlygas, kuriose ir gyveno evakuotieji (Afrikos žemynas, tamsiaodžiai, sala netoli Amerikos žemyno vėliau pavadinta Atlantida raudonodžiai, Amerikos žemynas, Europos pietuose Azijoj, geltonodžiai, o už Himalajų kalnų tamsiaodžiai, nes jų buvo daugiausia, kaip nekeista, netilpo į vieną žemyną ir tai galvoju irgi neatsitiktinai).Vėliau arijai apgyveno visą euraziją.

    Arijams apgyvenus euraziją, daugiau plėstis nebuvo galimybės. Afrika buvo užimta, ten gyveno negrai, rytuose geltonodžiai, raudonodžiai Amerikoj ir kai kuriose Ameriką supančiose salose, kas turėjo svarbią reikšmę ateityje. Po kiek laiko mūsų protėvių, vienos iš genčių vadovas, vardu Antas su savo žmonėmis vaitmanų, vaitmarų pagalba, persikėlė gyventi į salą, netoli Amerikos krantų, kur buvo gana geras klimatas (dabar ten Bermudų trikampis,). Tuo pačiu, dalis baltosios rasės žmonių ištrūko iš Urų (arijų mokytojų ir auklėtojų, pasiustų baltųjų herarhų) priežiūros, sukūrė savas 'taisykles", kurios nukrypo nuo mūsų protėvių sielos vystymosi auksinio kelio.

    Tai buvo lemtingas žingsnis, kurio siekė parazitai. Arijų - aukšto išsivystymo lygio civilizacijos atstovų susitikimas, su žemesnio išsivystymo lygio, mažesnio evoliucinio skaičiaus civilizacijos atstovais - raudonodžiais. Evoliucinių skaičių skirtumas, tarp arijų rasės ir raudonodžių, sudarė sąlygas susiformuoti evoliuciniams iškraipymas. Raudonodžiai pradėjo dievinti viską sugebančius arijus (Antlantus). Antlantidoje vyko nepageidaujami civilizacijos vystymosi procesai. Kai kuriems Antlantų vadams patiko dievų rolė. Jie pamažu sukūrė savo imperiją, kuri apėmė šiaurinės Amerikos, centrinės ir pietinės dalis (raudonodžiai tapo jų vergais). Šiose teritorijose rasta nemažai skulptūrų, kurios vaizduoja Atlantus, daug statinių liekanų, liudijančių apie aukšto civilizacijos lygio buvimą praeityje, Puma-Punku ,Mačiu-Pikčiu, Saksaiumanas ir tt. . Kaip ir Baalbeko komplekse taip ir čia, matosi, techninis akmenų apdirbimas, preciziškas tikslumas, aukšto išsivystymo lygio civilizacijos pėdsakai.

    Atlantų vadai pradėjo galvoti apie pasaulinį viešpatavimą, tai yra kariauti prieš savus arijus likusius Europoj. Parazitai manipuliavo Atlantų vadais. Jiems buvo įteigta, kad pagrindiniais jų priešais dabar tapo arijų rasės, likusios gyventi Europoj, kurios nepripažino vergovės ir niekam neleistų jos įvesti.

    Tam tikslui Atlantai įkūrė antrame palydove (žemės) Fatoje savo karines bazes ir kai jie nusprendė kad yra pasiruošę, panaudojo jėgos kristalą, atominį ir termobraduolinį ginklą, ko pasekoje įvyko termobranduolinis karas. Fata buvo susprogdinta, herarho Nijo (Neptūno), kuris globojo Atlantus. Visas vanduo, kuris buvo palydove , taip pat jo gabalai nukrito į žemę.Tai įvyko prieš 13 000 metų. Kadangi Fatos apskriejimo kryptis, buvo priešinga žemės sukimuisi apie savo ašį, krentančių dalių jėga tapo dvigubai galingesnė. Žemės ašis pasviro. Žemėje cunami kelis kartus ją apiplovė, paskendo didžioji dalis sausumos. Termobranduolinės reakcijos dėka kilo žemės lustu, tektoninių sluoksnių judesiai, drebėjimai, išsilydė dalis žemės paviršiaus (yra tą patvirtinančios nuotraukos,).

    Atlantida aišku irgi nuskendo. Nuo pelenų, kilusių iš vulkanų kraterių, saulė negalėjo prasiskverbti iki žemės paviršiaus, prasidėjo ledynmetis. Žmonijos civilizacija buvo atmesta į akmens amžių. Liko tik žinių saugotojai, o žmonių suprantančių fizikinius reiškinius, beveik nebeliko. Viską reikėjo pradėti iš naujo. Šviesieji hierarchai nežinojo, kas gali įvykti, susitikus dviems skirtingo evoliucinio vystymosi skaičiaus civilizacijoms, neturėjo patirties, nes matyt iki tol to niekada nėra buvę mūsų visatoje. Iš to, jie padarė teisingas išvadas ir suprato, kad ateityje šios skirtingo lygio civilizacijos, vėl gali susidurti. Jie nusprendė pakelti atsilikusių civilizacijų evoliucijos skaičių, pagreitinti jų vystymąsi tam, kad susitikus su baltosiomis rasėmis, skirtumas būtų kuo mažesnis ir išvengti nepageidaujamų vystymosi reiškinių.

    Tam tikslui jie pradėjo šių civilizacijų mokymą, pasiusdami savo mokytojus. Devyni buvę Atlantidos herarhai, atėmus iš jų valdžios simbolius, buvo ištremti į šiaurinę Afrikos dalį, tamsiaodžių civilizacijos mokymui, ten įkūrė Egipto imperiją. Keturi likę iš 13 Atlantidos herarhų buvo sunaikinti, už savo veiklos pasekmes (tai patvirtina ir senose indėnų sakmėse, apie 13 baltųjų dievų ir 4- rių iš jų žūtį). Apie baltuosius faraonus, istorikai žino iš nespėtos sunaikinti istorinės medžiagos, saugomos įvairiuose pasaulio muziejuose. Kairo muziejaus ekspozicijoje yra ketvirtos faraonų dinastijos ir jų žmonų skulptūros, kurios patvirtina, kad jie buvo baltosios rasės žmonės.

    Visi vaizduojami šviesios odos ir mėlynų akių, daugumas šviesių plaukų. Pirmosios keturios faraonų kartos buvo baltieji, tai įrodyta istoriniuose šaltinuose ir patvirtinama vedose. Jie pastatė Gyzos piramidžių kompleksą, mokė tamsiaodžius žemdirbystės, gyvulininkystės, architektūros.
    Egipto piramidės buvo techniniai įrenginiai, skirti energijos srautų valdymui. Piramidės kraštinės kyla lygiai 52 laipsnių kampu, paviršius buvo padengtas lygiai apdirbtais šešiakampiais ir atspindėjo šviesą, tūkstančius kilometrų (dar dalis likusi ant viršūnės).

    Piramidžių viršūnėje buvo jėgos kristalai, tuneliai viduje yra siauri ir žemi, išdėstyti 26 laipsnių kampu, skirti ne žmonėms o šviesos srautams perduoti. Piramidės viduje randami druskos kristalai leidžia nuspėti, kad tai buvo optinis-banginis, teragercinis generatorius ir spinduliuotės rezonansinis moduliatorius, pagal dažnį.

    Galingų lazerių gamybai, dabar irgi naudojami valgomosios druskos mono kristalai, kurie atlaiko srautus, o stiklinės linzės ne, nes išsilydo. Teragerciniu spinduliavimu pradėta domėtis neseniai, nors apie tai jau senai žinojo mūsų protėviai. Tam įrodymas trys didžiosios piramidės ir jų konstrukcija. Bet vėlgi baltieji mokytojai (buvę Atlantų vadai) nepasimokė, iš buvusių klaidų, vėl įkūrė vergovinę Egipto imperiją, skirtumas tik tas, kad dabar vietoj raudonodžių, vergais tapo juodaodžiai. Žinios, kuriomis jie tada valdė, buvo perduodamos iš kartos į kartą, tik baltųjų valdančiajai kastai, jas saugojo žynių kasta. Tai stabdė bendrą imperijos vystymąsi, kas galų gale privedė prie jos žūties.
    Juos nustūmė giksosai (arijų išvarytieji iš Dravidijos magai ir žyniai).Tuo labiau kad pirmiausia, ką darė užkariautojai, naikino inžinierinius statinius (nuimtas jėgos kristalas, sunaikinta vidinė piramidės optinė įranga), naikinamos žinių saugojimo vietos, bibliotekos. Viso to patvirtinimą galite rasti istoriniuose aprašuose, apie ten vykusius karus. Tai ką darė nubaustieji Atlantų herarhai Egipte yra aišku, o kas tuo metu vyko pas geltonodžius.
    Jėzuitų misionierius Martinas, savo knygoje "Kinijos istorija", aprašo vieną iš sakmių, kurioje pasakojama apie vykusią planetinę katastrofą:

    Žemės atrama sugriuvo. Žemė buvo sudrebinta iki pat pagrindo. Dangus pradėjo kristi į šiaurę. Saulė, mėnulis ir žvaigždės pakeitė savo judėjimo kelią, saulė aptemo ir t.t.....

    Tai tiksliai aprašoma katastrofa ir jos pasekmės žemėje prieš maždaug 13 000 metų, kai žemės ašis pasviro 23 laipsniais, dėl pelenų kiekio atmosferoj, saulės spinduliai sunkiai skverbėsi pro juos ir t.t. Šis tekstas aprašo planetinę katastrofą, kaip ir arijų vedos pagal pastebėtus įvykius, bet yra ir skirtumų, nes senovės kiniečiai nesuprato katastrofos priežasčių, skirtingai nuo Arijų. O tai patvirtina, kad tuo metu geltonodžių civilizacijos lygis atitiko, tik jaunos civilizacijos, kuri neturėjo supratimo apie vykstančius reiškinius Mitgard žemėje. Arijų vedose šis įvykis aprašomas, iš kosminio lygio civilizacijos pozicijos, kur paaiškinama šių faktų priežastis.

    Kaip tik tuo metu ir vykdė savo paslaptingą veiklą, kaip galvoja Kinijos tyrinėtojai, "Dangaus sūnūs". Iš senovės tekstų matosi, kad taip vadinami "Dangaus sūnūs" tyrinėjo katastrofos pasekmes. Senovės Kinijoje atsirado legenda apie baltąjį dievą "Chuan-Di"ir kad jis atvyko kartu su kitais "Dangaus sūnumis"po planetinės katastrofos iš Siu-Aju-Juan (Alfa žvaigždyno 83,6 šviesmečiai nuo žemės). Jei tikėti senovės kronikai, tai jie išmokė kiniečius ne tik žemdirbystės ir gyvulininkystės, bet ir statyti dirbtinus ginybinius statinius, stebėti žvaigždes. Tai reiškia, kad šviesieji herarhai vykdė ir geltonodžių mokymą. Toks evoliucinio vystymosi pagreitintas skaičiaus pakėlimas pirmiausia vyko tose vietose, kur greičiausiai galėjo įvykti civilizacijų susitikimas.

    Pagal Inkų tikėjimą, visas žinias ir amatus inkų indėnams davė baltasis, barzdotas, mėlynos spalvos akių dievas "Virakočia". Kaip ir daugelis indėnų genčių, inkai jį laikė baltuoju dievu atkeliavusiu iš už vandenyno, tekančios saulės pusės. Nė vienoje legendoje nesakoma, kad jis sukūrė žemę ir žmones. Minima tik tai, kad jis davė gentims įstatymą (tiesa labai panašų į 10 dievo įsakymų), žinias ir amatus, o po to paliko juos, pažadėjęs sugrįžti. Inkų Virakočia, Majų Quceakolkojatlis - vienas ir tas pats baltasis "dievas", kuris skaitėsi, vienų ir kitų, pirmuoju imperatoriumi. Prie jo buvo nustatytos bendrosios moralės normos, įstatymas, vystėsi amatai, žemdirbystė, menas. Bet pagal tas pačias legendas, jis pats pažeidė savo sukurtus įstatymus ir susigėdęs išvyko ten, iš kur ir atvyko.

    Aišku, kad paskui baltąjį dievą, indėnai irgi pradėjo pažeidinėti įstatymus, grįžo prie žmonių aukojimo, karo dievui. Ką davė Virakočia - tai žinias, mokėjimą apdirbti žemę, moralę, įstatymus, po to paliko savo mokinius. Į rytus nuo Amerikos žemyno yra Afrikos ir Eurazijos žemynai, kur gyveno baltosios rasės žmonės.

    Visa tai buvo daroma tik su vienu tikslu, kad pagreitinti atsilikusių civilizacijų evoliucinio skaičius augimą. Tai reikalinga tam, kad kai šios civilizacijos neišvengiamai susitiks, tas skirtumas būtų kuo mažesnis ir neįvyktų evoliuciniai nukrypimai, kuriais galėjo pasinaudoti tamsiosios jėgos, kosminiai parazitai. Tokie buvo tikslai, o kas iš to išėjo, matote patys.

    Tai buvo antroji šviesos herarchų klaida. Pirmoji buvo, kai jie patalpino žemesnio evoliucinio vystymosi civilizacija Mitgard žemėje. Paaiškinsiu kodėl įvyko antroji klaida.

    Evoliucijos skaičius kaupiamas iš kartos į kartą, per milijoną, ar net milijardą metų. Žinios kaupiamos palaipsniui, vėlgi iš kartos į kartą užtvirtinamos ir genetiniame lygmenyje, kas padėjo pakeisti pasaulėžiūrą,dvasingumo atsiradimui ir užtvirtinimui genetikos lygmenį. Sukauptos civilizacijos žinios, kokybiškai keičia ir patį tų žinių nešiotoją. Kokybiniai pasikeitimai kaupėsi palaipsniui, kaip genetikos lygmenį, taip ir sielos lygmenį.

    Palaipsninis pasaulėžiūros formavimas, vedė vystymąsi šviesos keliu. Šio proceso eigoje, žmonių genetikos kokybės lygis, atitinka sielos kokybės lygį. Tokiu būdu, labiau išvystyta genetika, leidžia įsikūnyti labiau išsivysčiusiai sielai, kuri prie teisingo vystymosi, išvesdavo genetiką į dar aukštesnį lygį, tuo pačiu pakeldama ir save į aukštesnį evoliucijos lygį. Jei genetikos ir sielos išsivystymo lygis, peržengia tam tikras skirtumo ribas, įsikūnijusi siela, neturi jokių šansų išsilaikyti šioje biomasėje, su tokia genetika.

    Tokiu būdu akivaizdu, kad bet kurios rasės evoliucinio skaičiaus augimui, būtinas harmoningas vystymasis, tiek genetinio pagrindo, tiek pačios sielos ir tai turi vykti švelniai, palaipsniui. Jeigu kas nors pakeis evoliucijos skaičių dirbtinai, nors ir palaipsniui, sąmonė ir supratimas tokio žmogaus ar žmonių, liks tokiame pačiame lygyje, kuris buvo iki pasikeitimo. Tokiu atveju gaunasi suaugęs žmogus, su super galimybėmis ir naujagimio sąmone. Tai nėra prašviesėjimas žinių pagalba, nes tik savarankiškai žmogus tai gali pasiekti. Šviesos herarchai neturėjo patirties tuose darbuose, kas vėlgi patvirtina jų žmogišką prigimtį. Jie nėra visažiniai ir daro klaidų, kaip ir mes, svarbu padaryti teisingas išvadas ir išnaudoti suteiktas galimybes. Kiekvienas baltos rasės žmogus, turi genetinį potencialą tapti tokiu pat kūrėju, kaip ir jie. Todėl baltoji rasė ir yra pagrindinis parazitų priešas. Stengiamasi, kad jos išliktų kuo mažiau, propaguojant susimaišymą su kitomis rasėmis, seksualinius iškrypimus ir t.t.

  • My links

    Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

  • Topiary- kas tai yra?

    Apie topiarySodyba – nuolat besikeičiantis pasaulis, kurį kuria žmogus ir gamta. Spalvų ir žiedų vaivorykštės, įmantrios ir paprastos formos, natūralūs ir dirbtiniai elementai susilieja į darnų, gyvybingą paveikslą. Kantrybė, smalsumas ir išradingumas padeda prižadinti naujam gyvenimui sausą medžio šaką, pakloti raštuotą gėlių kilimą, paversti krūmą žaismingu pudeliu ar drambliuku, o akmenis – dainuojančiu fontanu... Esate vienas iš tų žmonių, kurie nuolat ko nors ieško, kasa, sodina, braižo, stato ir kuria?
    Pavasaris – tinkamiausias laikas augalams sodinti. Jei pasisodinsime visžalių augalų, jie papuoš bet kurią sodybą ar sodą ne tik vasarą, bet ir žiemą, kadangi žali išliks apskritus metus. Ypač populiarūs įvairūs spygliuočiai, nes didžiausias privalumas šių augalų – tai jų ilgaamžiškumas. Atskiros rūšys gyvena šimtus ar net tūkstančius metų. O ir pasiūla spygliuočių tikrai be galo didelė.

    Kad jūsų sodas arba sodyba atrodytų stilingai ir trauktų visų akį – rekomenduojame susidomėti ir įsisavinti dekoratyvinį augalų genėjimą, kuris vadinas topiary. Dekoratyviai genint augalus, galima išauginti ir suformuoti įvairiausias gyvatvores, klombų apipavidalinimus, labirintus, arkas, sienas, o taip pat ir iškarpyti įvairiausias figūras, skulptūras. Čia tai tikrai yra kur pasireikšti kiekvieno fantazijai.

    ISTORIJA
    Nuo senų senovės žmogus kūrė kūrinius ir puošė aplinką naudodamas ne tik dirbtinę (sintetinę), bet ir natūralią gyvą žaliąją medžiagą. Pirmieji pagal žmogaus užgaidas pertvarkytos gamtos kūriniai atsirado dar XV a. pr. Kr. Naujaisiais amžiais želdynų formavimas karpymu tapo prestižiniu menu ir gavo atskirą pavadinimą – figūrinio karpymo menas (Topiary Gardening). Figūrinis medžių karpymas buvo kontraversiškai vertinamas, tačiau paliko įstabių sodininkystės, sodų-parkų meno ir kraštovaizdžio architektūros paminklų visuose žemynuose. Lietuvoje tokių želdinių formavimo pavyzdžių galima pamatyti buvusių dvarų ir dabartinių ūkininkų sodybose, miestų ir miestelių parkuose bei skveruose, tai ir bonsų auginimo mada. Kyla klausimas, ar šį, pagal tam tikrą idėją bei grožio supratimą žmogaus rankomis performuotą, nors ir gyvą bei žaliuojantį, kūrinį dar galima priskirti gamtos paveldui ir saugoti bei tvarkyti tik pagal gamtosaugos reikalavimus? Ar šį žaliuojantį gyvą kūrinį, nors ir žmogaus sukurtą, galima vadinti tik kultūros paveldu? Taip pat abejotina, ar šiuos kūrinius, sukurtus einant prieš natūralią augalo prigimtį ir keičiant gamtinę formą į dirbtinę tik pagal žmogaus įgeidžius, galima pavadinti žmogaus ir gamtos darnaus sambūvio produktu ir laikyti mišriuoju paveldu.
    Sodų (parkų) renesanso (1305–1603) bei gamtos pajungimo (1606–1737) amžius. Laikui bėgant Romos imperijos didieji dvarai ir vilos tapo griuvėsiais, jų sodai parkai sulaukėjo, o jų kūrėjai ir jų žinios buvo užmiršti. Naujos eros verslai, naujos technologijos, idėjos ir galiausiai nauji žmonijos atradimai atnešė renesansą į Europos sodus ir parkus. XVII a. sodininkystė atsigavo. Privilegijuotosios Europos ir Azijos klasės ėmė kurti tokiu rafinuotumu ir ambicijomis pasižyminčius kraštovaizdžius, kokius tik kada nors kas galėjo įsivaizduoti. Sodai-parkai turėjo simbolizuoti valdovų galią ir demonstruoti žmogaus dominavimą gamtoje. Ryškiausi gamtos pajungimo žmogaus užgaidoms pavyzdžiai – Versalis Prancūzijoje ir Tadž Mahalis Indijoje.
    Grandiozinių manierų (1793–1837) bei Entuziazmo (1840–1959) amžius paliko neregėtos puošybos, ekstravagancijos ir arogancijos pavyzdžių ne tik Italijos ir britų sodininkystėje, bet ir daugelyje kitų Europos šalių sodų-parkų mene. Italijoje Toskanija ir Florencija, nuo XV a. puoselėjusios figūrinio medžių karpymo meną, išplėtojo senąsias sodininkystės tradicijas, stebindamos įmantriausiomis kūgio, rutulio, piramidės ir kitokių geometrinių formų augalais (1 pav.). Anglijoje XVIII–XIX a. sandūra paliko neregėtus karpomosios sodininkystės kūrinius – ne tik įvairių geometrinių formų medžius ir krūmus, bet ir sudėtingiausias želdynų kombinacijas: gyvatvores, pavėsines, labirintus ir kitokius dirbtinius žaliosios architektūros kurinius (2–5 pav. Figūrinis medžių karpymas vėliau buvo vertinamas kontraversiškai. Vieni tai laikė kultūrinio vandalizmo aktu, kiti – naujųjų amžių kraštovaizdžio architektūros menu. William Robinson knygoje „Garden Design and Architect’s Gardens“, išleistoje 1892 m., figūrinio medžių karpymo meno pasekmes palygino su suveržtomis Kinijos moterų pėdomis. Vienas žymiausių Entuziazmo laikmečio kraštovaizdžio architektūros kūrinių – Krištoliniai rūmai ir juos supantis egzotiškas parkas Londone (6 pav.). Parkas aplink milžinišką oranžeriją (Krištolinius rūmus) savo didybe siekė nurungti nepakartojamą Renesanso epochos perlą – Versalį ir, kaip rašė Neil Fairbairn, jis daro stulbinantį įspūdį, tačiau ne visiems šis kūrinys patinka. Nors įspūdingas statinys tapo nacionaliniu simboliu, tačiau jis atrodo lyg ryški Renesanso sodų parodija. Nuosaikaus požiūrio į parkus šalininkas William Robinson Krištolo rūmų ekstravaganciją laikė geriausiu pavyzdžiu, kaip milžiniškomis pastangomis puikios žemės vietos paverčiamos šlykščiomis.

    Vila Gamberaja, esanti Florencijos priemiestyje, yra viena iš žaviausių vietų pasaulyje, sukurtų XV a. Ją supantis Princų parkas laikui bėgant tapo unikaliu pagal žmogaus užgaidas perkurtos gamtos pavyzdžiu.

    Levens Hall parkas-sodas yra tikras figūrinio medžių karpymo meno laimėjimas Anglijoje XVII–XVIII a.

    Privataus kotedžo teritorijoje išlikęs figūrinio medžių karpymo pavyzdys Anglijoje netoli Bristolio. 1842 m. sodinti ir nuolat karpymu formuojami medžiai siekia iki 5 m aukščio ir savo unikalumu bei egzotika vilioja turistus.

    Figūrinis medžių karpymas suteikiant jiems piramidės geometrinę formą ypač išpopuliarėjo Anglijoje XIX a. pabaigoje

    Karpyto kukmedžio gyvatvorės labirintai – pagoniškųjų tradicijų atspindys XX a. pradžios Anglijos sodininkystėje – iliustruoja plačias figūrinio medžių karpymo meno galimybes

    XIX a. viduryje, vadinamajame Entuziazmo amžiuje, Viktorijos epochos britų sodininkai kūrė parkus, siekiančius nurungti XVII a. Versalį. Įspūdingas britų statinys – oranžerija, vadinama Krištolo rūmais, ir ją supantis didžiulis parkas Londone – tapo britų nacionalinio pasididžiavimo simboliu, o kartu ir akivaizdžia Renesanso parkų parodija.
    Lietuvoje topiarai nėra dar populiarūs, daugelis turbūt nelabai girdėjo žodį topiary ir nežino, ką jis galėtų reikšti. Tačiau manau, kad daugelis norėtų savo sodą, sodybą ar kiemą papuošti gyva skulptūra arba įvairiausiomis formomis iškarpytais augalais.

  • KIRVAKALNIO FESTIVALIS 2010

    Visus netlogiečius kviečiu liepos 30,31 ir rugpjūčio 1d. i Kirvakalnio festivalį kuris vyks Marijampolės sav.Varnupių kaime prie piliakalnio. Nepasididžiuokit ir aplankykit mus

1 2