tichea

• 10 patarimų, kurie padės greitai susitaikyti

  Psichologų manymu, kai kada pasiginčyti su savo draugu – naudinga, nes neišsakytos nuoskaudos griauna tarpusavio santykius. Tačiau tai reikėtų daryti tik tuo atveju, jei mokate gražiai susitaikyti.
  
  Jei supratote, kad esate pati kalta dėl kilusio konflikto, pirmiausia reikėtų jums baigti konfliktuoti ir „pasirašyti taikos sutartį“. Šie patarimai turėtų padėti jums atsiprašyti.
  
  1. Kuo gilesnis konfliktas, tuo rimtesnis turėtų būti ir atsiprašymas. Kitaip tariant, nereikėtų tarsi praeinant pro šalį numesti vieną žodį „atsiprašau“ arba tai pasakyti vairuojant mašiną, girdint kolegoms ar giminėms.
  
  2. Nereikėtų pernelyg ilgai atidėlioti atsiprašymo, tikintis, kad jis pamirš, o nutaikyti tinkamą progą ir pasiaiškinti.
  
  3. Atsiprašymas neturėtų būti panašus į malonės suteikimą ar pinigų paskolinimą. Pasakyta frazė „na, gerai, atsiprašau“ greičiau dar labiau sugadins santykius nei pataisys.
  
  4. Nuoširdžiai pripažinkite savo pykčio ir nepasitenkinimo motyvus. Suprasti reiškia atleisti.
  
  5. Nekelkite isterijos priepuolio ir nepateikite ultimatumo. Moteriškos ašaros, kaip ir teisinimasis prasta nuotaika, padeda tik vieną, daugiausia du tris kartus.
  
  6. Apkabinkite draugą ir negailėkite malonybinių žodelių: „katinuk“, „aukseli“, „džiaugsmeli“ ir t. t. Jie turi magiškos galios.
  
  7. Nekankinkite savęs sąžinės graužatimi ir būtinai atleiskite sau, nes ne veltui sakoma: „Juk klysti žmogiška.“
  
  8. Jei draugas ir nepriėmė atsiprašymo, nesielvartaukite ir nenuleiskite rankų. Teks dar kartą pasiaiškinti ir vėl atsiprašyti.
  
  9. Jei „nemokate“ atsiprašyti, iš anksto supažindinkite draugą su mėgstamu prancūzių posakiu: „Jei moteris neteisi – paprašyk jos atleidimo.“
  
  10. Svarbiausia, jei buvote konflikto iniciatorė ir jums jau atleista, niekada nepriminkite šio incidento, jei kitą kartą tektų vėl panašiai pyktis.

  • 14 spalio 2009
  • 0 komentarų
  • nėra reitingo

• Šeši patarimai: kaip išrinkti tinkamą dovaną vyrui

  Pirkti dovaną vyrui visada yra tam tikras išbandymas. Kadangi švenčių laikotarpis nenumaldomai artėja, jau pats laikas būtų pradėti galvoti, kokią dovaną jam galėtumėte padovanoti, kad jam ir patiktų, ir jis ją įvertintų, rašo Sixwise.com.
  
  Nesvarbu, ar kalbėtumėme apie viską turintį jūsų vyrą, kuriam iki pilnos laimės trūksta pusę milijono dolerių kainuojančio „Lamborghini“, ar apie jūsų brolį, kuris kasdien keičia savo pomėgius, ar net apie tėvą, kuris sako, kad jam nieko nereikia, išrinkti dovaną vyrui, ypač tokią, kuri jam patiktų, yra tikras išbandymas.
  
  Nors ir neįmanoma padovanoti idealios dovanos, pasinaudojus šiais patarimais, kurie sukurti remiantis vyrų psichologija, galima išrinkti unikalią dovaną, kuri jam tikrai patiks.
  
  1. Galvokite apie funkciją, o ne apie jausmus
  
  „Heteroseksualiuose santykiuose vyrai apie dovanojimą daugiau galvoja kaip apie ekonominius mainus, skirtingai nei moterys“, – sako profesorė Margaret Rucker, kuri specializuojasi vartojimo psichologijoje.
  
  Taigi, jeigu moteris galima pritrenkti namus išpuošus gėlėmis, vyrai labiau mėgsta dovanas, kurias jie gali panaudoti. Todėl užuot pavadinusios žvaigždę jo vardu, geriau padovanokite jam abonementą į sporto klubą ar vietoje nepanaudojamo niekučio – praktiškesnį daiktą, pavyzdžiui, naujas šlepetes.
  
  2. Išgirskite, ko jis nori
  
  Nors moterys mėgsta staigmenas, vyrai dažniausiai yra linkę pasakyti tiesiai, ką norėtų gauti dovanų. Todėl užuot dariusios staigmenas, geriau nupirkite tai, ko jis iš tiesų nori. Nepamirškite, tai, ko nori JIS, o ne tai, ko norite JŪS.
  
  3. Koncentruokitės į jo pomėgius
  
  Kai ieškote funkcionalios dovanos vyrui, ieškokite ko nors, kas būtų susiję su jo pomėgiais. Jei jis domisi sportu, gera dovana galėtų būti bilietai į svarbias rungtynes ar tokie suvenyrai, kaip kamuolys su jo mėgstamos komandos ženklu. Ar jam patinka žiūrėti filmus? Tada jam patiktų naujas DVD grotuvas arba garso sistema, keli jo skonio CD ar DVD kompaktiniai diskai taip pat puikiai tiktų.
  
  4. Venkite dovanų kuponų
  
  Ši taisyklė galioja tiek vyrui, tiek moteriai: dauguma žmonių nevertina dovanų kuponų kaip dovanų.
  
  Dovanų kuponas – tai dovana, kuri dovanojama nepažįstant žmogaus pomėgių ir nenorint per daug vargintis. Vyras, gavęs tokią dovaną, būtent taip ir pasijus.
  
  5. Išrink smagią dovaną
  
  Nors vyrai labiausiai mėgsta praktiškas dovanas, jiems taip pat patinka smagios, juokingos (tačiau ši taisyklė negalioja vyresnio amžiaus žmonėms, kurie vertina praktiškus daiktus). Geriausia išrinkti dovaną, kuri bus ne tik smagi, bet ir panaudojama.
  
  6. Dovana turi būti su idėja
  
  Vyrams patinka jaustis ypatingiems, todėl jiems patinka prasmingos, turinčios idėją dovanos. Suraskite, tai, ko jis iš tiesų norėtų ir kas jam patiktų, domintų. Paieškokite interneto puslapiuose dovanų, kurios būtų retos ir išskirtinės.
  Visada gera alternatyva – dovana, padaryta jūsų pačios.

  • 14 spalio 2009
  • 0 komentarų
  • nėra reitingo

• 15 būdų kaip sustiprinti savo charizmą

  Juos atpažįstame iš liepsnelių akyse, pasitikinčios, bet ne arogantiškos šypsenos, ir traukos, kurią jaučiame jų atžvilgiu. Tai žmonės, turintys charizmą, rašo sixwise.com.
  
  Žodis „charizma“ kilęs iš graikiško žodžio „charis“, reiškiančio „dovaną“. Daugybė studijų parodė, kad charizmatiškos asmenybės kelia aplinkinių simpatiją, susižavėjimą, trauką.
  
  Britų profesorius ir psichologas Richardas Wisemanas sako, kad charizma taip natūraliai įtakoja aplinkinius, jog jie nejučia ima mėgdžioti charizmatiškų žmonių kūno kalbą ir veido išraiškas.
  
  “Kai stebite žmogų su charizma, patys to nepastebėdami, imate kartoti jo pozą, mimiką”, - sako R.Wisemanas. “Pavyzdžiui, mes visada šypsomės, kai kas nors šypsosi mums. Geros įtakos, gerai veikia mūsų emocijas, nors mes patys to net nesuvokiame.“
  
  R. Wisemanas pažymi tris charizmatiško žmogaus bruožus:
  
  Stipriai jaučia aplinkinių emocijas
  
  Emociškai įtakoja aplinkinius
  
  Jie nėra įtakojami kitų charizmatiškų žmonių
  
  Jeigu jūs norite būti charizmatiškas (o tai reiškia daugybę naujų galimybių, nuo mylimojo susiradimo iki paaukštinimo darbe), mes turime jums gerų žinių. Nors 50 procentų charizmos yra įgimta, kitus 50 galima išsiugdyti, o tai reiškia, kad kiekvienas žmogus gali išmokti būti charizmatišku.
  
  Laimingųjų, kurie yra charizmatiški iš prigimties tokie, kaip Johny Deppas, Davidas Bowie ar Marilyn Monroe nėra daug. Tačiau išmokus atitinkamų būdų, nuolat praktikuojantis galima bent iš dalies išmokti charizmos.
  
  15 patarimų, kaip tapti charizmatišku/-a
  
  1. Manykite, kad kiekvienas asmuo, kurį sutinkate yra svarbus ir taip su juo elkitės.
  2. Paduodamas/-a ranką daryk tai stipriai ir ryžtingai (ir geriausia, tai darydamas pasakyk, ką nors pozityvaus).
  3. Tegul kūno poza visada būna atvira, t.y. rankos laisvos, jos nedengia veido ar krūtinės tuo metu, kai kalbate.
  4. Stovėkite tiesiai, bet ne išsitempęs/-usi.
  5. Kalbėdamas/a grupei žmonių stenkitės neskaityti teksto iš popieriaus lapo.
  6. Pabandykite prisiminti savo pašnekovų vardus ir vis juos paminėk.
  7. Pasižiūrėkite, kokia žmonių akių spalva, jie tikrai pastebės šį jūsų žingsnį ir jiems toks dėmesys bus malonus.
  8. Sakykite komplimentus (tačiau tik nuoširdžius).
  9. Pastebėkite ir pažymėkite žmonių stipriąsias savybes ir pasiekimus.
  10. Kalbėdami darykite pauzes.
  11. Pasirūpinkite savo išvaizda (visada atrodykite gerai).
  12. Šypsokitės ir darykite tai ilgiau nei žmogus, į kurį žiūrite.
  13. Išgirskite pašnekovo emocijas, kurios gali būti slepiamos po žodžiais ir atsakykite į jas.
  14. Naudokite pozityvią kūno kalbą, įskaitant akių kontaktą, palieskite žmogaus viršutinę rankos dalį.
  15. Būkite itin susidomėję jus supančiais žmonėmis (klauskite jų nuomonės, kokie jų pomėgiai ir gyvenimas, įdėmiai išklausykite, nenutraukite).

  • 13 spalio 2009
  • 0 komentarų
  • nėra reitingo

• Mėgstamas vaisius išduoda žmogaus seksualumą

  Įvairiai galima atpažinti žmogaus seksualumą, tačiau yra ir dar vienas, gana originalus būdas, leidžiantis nustatyti partnerio seksualinį temperamentą pagal jo pomėgį vaisiams ir uogoms. Įdomu tai, kad vieni ir tie patys vaisiai ar uogos, kurie patinka tiek vyrams, tiek moterims, skirtingai apibūdina jų seksualumą.
  
  Obuoliai
  
  Seksologai tvirtina, kad jei moteris iš visų vaisių pirmiausiai renkasi obuolį, vadinasi, ji nelinkusi į romantiškumą, tačiau, nors ji ir tiesmukiška, bet patikima. Tiesa, lovoje jai labiausiai prie širdies tradicinė sekso poza.
  
  Аpelsinai
  
  Vyrai, jei jūsų draugė iš įvairiausių vaisių desertų meniu renkasi tuos, kurių vienas pagrindinių komponentų – apelsinas, žinokite, kad ji – ypač kukli, paslaptinga, tačiau turinti įgimtą skonį, stilinga asmenybė. Paprastai tokios moterys ar merginos – kūrybingos asmenybės, nestokojančios humoro jausmo, todėl ir lovoje su jomis nenuobodžiausite.
  
  Braškės
  
  Kadangi šios uogos laikomos erotikos ir seksualumo simboliu, nėra ko stebėtis, kad merginos labai mėgsta braškes. Be to, moterys, kurios mėgsta save palepinti braškėmis, taip pat mėgsta ir ištaigingas bei brangias dovanas. Paprastai joms karjera – svarbiau šeimos. Be to, jos gali būti kaprizingos ir reiklios ne tik sau, bet ir kitiems. Taip pat joms būdingas ypatingas šarmas, dėl kurio vyrai linkę atleisti visas jų mažas „nuodėmes“.
  
  Kriaušės
  
  Ir kriaušių mėgėjos turi pakankamai šarmo bei žavesio: tokios merginos mėgsta vilioti ir tiesiog dievina, kai joms vyrai rodo dėmesį. O dar geriau būtų, kad nešiotų jas ant rankų.
  
  Vynuogės
  
  Jei merginai vynuogės – vienas mėgstamiausių vaisių, vadinasi, ji labai bijo vienatvės. Todėl bet kokiais būdais stengiasi atkreipti į save vyrų dėmesį. Kažkuria prasme tokios merginos yra lengvas masalas patyrusiems lovelasams. Tačiau jei greta vynuogių mėgėjos yra jos vertas vyras, tai tokia mergina sugeba nustebinti jį savo švelnumu ir atsidavimu.
  
  Taip pat galima nustatyti ir vyriškio seksualinį temperamentą.
  
  Obuoliai
  
  Jei jūs, mielosios, pavargote nuo nepastovių, „vėjo pamušalų“ ir ieškote patikimo bei ištikimo gyvenimo palydovo, tai geriausiai tam vaidmeniui tiktų vyras, mėgstantis obuolius, kadangi jis – konservatorius visose gyvenimo srityse. Suprantama, ne išimtis ir sekse, tačiau bet kuri moteris su juo jaustųsi tarsi už mūro sienos.
  
  Apelsinai
  
  Tie vyrai, kurie mėgsta apelsinus, yra labai ryškios ir charizmatiškos asmenybės, nes sugeba lengvai apsukti galvą bet kuriai merginai. Jos dėl tokių vyriškių dėmesio atsiduria net septintame danguje iš malonumo ir laimės. Be to, tokie vyrai labai energingi ir seksualiai aktyvūs. Tačiau iš jų ištikimybės nereikėtų tikėtis, kadangi jiems labai patinka užkariauti gražias moteris, o paskui be jokios sąžinės graužaties su jomis išsiskirti.
  
  Persikai
  
  Mėgstantys persikus - labai išrankūs vyriškosios giminės atstovai. Jie gali metų metais ieškoti idealios partnerės, tačiau jei jau randa, tai apgaubia ją dėmesiu ir begaliniu rūpesčiu. Persikų mėgėjai - bene ištikimiausi parneriai, kurie dar sugeba nustebinti savo moteris eksperimentuodami lovoje.
  
  Kriaušės
  
  Norite visą laiką juoktis ir džiaugtis gyvenimu? Tada ieškokite kriaušių mėgėjų. Tokie vyrai – tikrų tikriausi optimistai, su kuriais niekada nenuobodžiausite. Su tokias žmonėmis jūsų namuose visada vyraus jauki ir šilta meilės atmosfera. Be to, kriaušių mėgėjai labai ištikimi draugai ir gyvenimo palydovai. Be šių išvardintų savybių, su tokiais vyrais moterų laukia nepamirštamas seksas.
  
  Braškės
  
  O štai vyrai, kuriems patinka braškės, labai pavydūs, todėl gyventi su tokiu subjektu galėtų toli gražu ne kiekviena moteris. Džiugu tik tai, kad tokie žmonės – labai pareigingi ir laikomi gerais sekso specialistais.
  
  Trešnės
  
  Vyrai, kurie mėgsta valgyti trešnes - labai delikačios ir švelnios asmenybės. Būtent jie priklauso bebaigiančiai išmirti romantikų dinastijai, nes jie iš tikrųjų gali ir moka gražiai draugauti su jiems patikusia mergina. Dėl mylimosios tokie vyrai gali net kalnus nuversti ir daug ką paaukoti.

  • 13 spalio 2009
  • 0 komentarų
  • nėra reitingo

• Penki būdai, kaip grąžinti aistrą

  Nereguliarus seksualinis gyvenimas gali tapti pablogėjusių tarpusavio santykių priežastimi. Jei jūsų seksualiniame gyvenime atsirado problemų, jūs nežinote ką daryti, kad vėl santykiai būtų aistringi, arba apskritai nėra noro intymiai bendrauti? Pateikiame kelis seksologijos specialistų patarimus šiais klausimais.
  
  1. Seksas pagal grafiką
  
  Kaip bebūtų keista, bet reikėtų sudaryti mylėjimosi grafiką. Tačiau po to net nebandykite ieškoti preteksto ir atsisakyti iš anksto suplanuoto sekso. Iš pradžių seksas pagal grafiką jums nesuteiks tokio malonumo, kokio norėtųsi, tačiau ilgainiui libido grįš į savo vėžes ir jūs galėsite pakeisti sekso „įpročius“.
  
  2. Mokėkite vertinti jausmus
  
  Pirmiausia prisiminkite pirmąjį pažinties su savo mylimu žmogumi vakarą. Be abejonės, tada jūs buvote vienas kitam labai dėmesingi, jausmingi, o seksas – aistringas. Todėl dabar reikėtų atidėti į šalį bet kokias problemas ir rūpesčius, o daugiau galvoti ir bandyti pakartoti pirmuosius jųdviejų romantiškus susitikimus.
  
  3. Nebūkite drovūs
  
  Kuklumas ir varžymasis labai dažnai tampa pablogėjusių seksualinių santykių priežastimi. Todėl pasistenkite labiau atsipalaiduoti ir pasitikėti savo partneriu intymaus kontakto metu.
  
  4. Pasidalykite darbais namuose
  
  Susilpnėjęs moters libido gali būti susijęs su jos nuolatiniu nuovargiu. Todėl, norint pakelti moters libido ir susigrąžinti seksualinį geismą, kartais jai pakanka tik pasidalyti namų ruošos darbais su vyru.
  
  5. Šokite!
  
  Šokant žmogaus organizme perdirbamas dofaminas, kuris suaktyvina malonumų centro veiklą.

  • 11 spalio 2009
  • 0 komentarų
  • nėra reitingo

• 5 svarbiausi būdai sutikti savo „antrą pusę“

  Sutikti savo gyvenimo meilę svajoja kiekviena moteris, tačiau, deja, ne visoms tai pavyksta. Kaip rasti savo „antrąją pusę“? Šiuo klausimu buvo atliktas tyrimas keliose šalyse. Ne vienerius metus ekspertai ir psichologai mėgina išsiaiškinti, kas gali padėti žmogui sutikti savo gyvenimo meilę ir džiaugtis ja. Galbūt jums tai padaryti padės keli jų patarimai.
  
  1. Draugų draugai
  
  Pasistenkite asmeniškai susipažinti su draugų draugais. Plėskite pažįstamų ratą ir kuo daugiau bendraukite. Tikėtina, kad tarp naujų pažįstamų jūs ir sutiksite savo meilę.
  
  2. Dažniau sakykite „taip“
  
  Pasistenkite sutikti su visai pasiūlymais. Pavyzdžiui, jei jus kviečia į gimtadienį, vakarėlį ar kurį nors kitą renginį, būtinai sutikite.
  
  3. Susiraskite daugiau draugių
  
  Palaikykite draugiškus santykius su kuo daugiau merginų ar moterų. Susipažinkite ne tik su vyrais, bet ir su moterimis, nes naujos draugės gali tarsi savaime padėti susipažinti su potencialiu kandidatu į jūsų širdį.
  
  4. Tapkite gurmanėmis
  
  Puiki vieta sutikti savo „antrąją pusę“ – restorane ar kavinėje per pietų pertrauką. Dauguma vyrų, ypač verslininkai, visados labai užsiėmę, todėl pramogoms nebelieka laiko. Užtat pietų pertrauka – puiki proga susipažinti ir pabendrauti. Pakaks tiek laiko, kad suprastumėte, ar verta apsikeisti telefonų numeriais.
  
  5. Sportuokite
  
  Sportas ne tik padės jums palaikyti gerą formą. Be to, į fitneso klubus ar treniruoklių sales ateina nemažai dailių ir atletiško sudėjimo vyrų. Patikėkite, ne vienas jų taip pat mielai susipažintų.

  • 5 spalio 2009
  • 0 komentarų
  • nėra reitingo

• Kodėl žmonės bučiuojasi?

  Kodėl žmonės bučiuojasi? Kada atsirado bučiniai ir kas vyksta žmogaus organizme, kai bučiuojame ar leidžiamės bučiuojami? Bučiniais jau senokai domisi įvairiausių sričių specialistai: antropologai, psichologai, sociologai, seksologai, net odontologai ir endokrinologai. O neseniai netgi buvo sukurta mokslinė disciplina, analizuojanti viską, kas susiję su bučiniais — filematologija (graikiškai „philema“ reiškia „bučinys“).
  
  Instinktas ar pamokos?
  
  Antropologai sako, kad bučiuojasi 90 proc. žmonijos — ne taip ir mažai, kai prisimeni, kad bučiuojantis plinta tokios ligos kaip pūslelinė ir net meningitas. Tačiau, kita vertus, 10 proc. nesibučiuojančių planetos gyventojų — ne toks ir mažas skaičius...
  
  Taigi kaip šis simpatijos, padėkos, nuoširdumo, pagarbos ir meilės ženklas papilto pasaulyje? Tikslaus atsakymo, kodėl ir kada žmonės pradėjo bučiuotis, nežino niekas, tačiau antropologai pateikia savo versijas. Viena jų teigia, kad priešistoriniais laikais motinos maistą sukramtydavo ir jį iš burnos į burną perduodavo savo mažyliams — panašiai, kaip dabar daro paukščiai. Kai vaikai išmokdavo patys kramtyti maistą, motinos bučiuodavo juos tam, kad nuramintų ar parodytų šiltus jausmus. Jei tikrai buvo būtent taip, tuomet bučinys — ne instinktyvus, o išmoktas veiksmas, perduodamas iš kartos į kartą. Silpniausia šios teorijos vieta ta, kad buvo atrastos kelios primityvios tautelės, ilgą laiką neturėjusios sąlyčio su dabartine civilizacija. Ir ten motinos būtent taip maitino savo vaikus — sukramtytu maistu iš burnos į burną. Tačiau bėda ta, kad apie bučinius tos tautelės nieko nežinojo, o genties žmonės bučiuotis išmoko tik nusižiūrėję į juos „atradusius“ vakariečius.
  
  Yra ir kitų versijų: štai garsusis Zigmundas Froidas aiškino, kad bučinys — tai žmogaus instinktas, prasidedantis dar naujagimiui įsisiurbiant į motinos krūtį. O štai gyvūnų elgsenos specialistai pastebi, kad kai kurios beždžionės nuolat viena kitą bučiuoja. Negana to, kažką panašaus į bučinį „daro“ vienas kito snukius laižantys žinduoliai, snapais besitrinantys paukščiai, net sraigės, ir tos „čiupinėja“ vienos kitų ragelius... Žinoma, tokio elgesio priežastys skirtingos: kartais gyvūnai vienas kitą valo, kartais uodžia ant galvos esančių liaukų išskiriamą kvapą, tačiau visais atvejais, kai gyvūnai šitaip liečia vienas kitą, jie parodo pasitikėjimą bei simpatiją vienas kitam ir taip palaiko socialinius saitus.
  
  Kada ir kam
  
  Pirmieji bučinių paminėjimai fiksuojami sanskrito tekstuose, maždaug 1500 m. pr. Kr., kur parašyta, kad įsimylėjėliai „prisispaudžia burna prie burnos“. Indų „Kamasutra“, parašyta VI amžiuje, taip pat aprašo įvairius bučinius, o dalis antropologų spėja, kad graikai galėjo išmokti bučiuotis tuomet, kai Aleksandras Makedonietis įsiveržė į Indiją III a. pr. Kr.
  
  Ilgą laiką Vakarų pasaulis apie bučinius tylėjo, tik romėnai ėmė intensyviai praktikuoti šį veiksmą: piliečiai bučiuodavo valdovui ranką ir, žinoma, įsimylėjėliai vieni kitus. Romėnai netgi skyrė tris bučinių kategorijas: oscolum — bučinys į skruostą, basium — bučinys į lūpas, savolium — gilus bučinys. Be to, būtent romėnai pradėjo tradiciją, pagal kurią gilus bučinys prieš žmonių grupę prilygo oficialiam susižiedavimui. Manoma, kad būtent dėl to ši tradicija atkeliavo iki šių dienų, kai vestuvių ceremonijoje jaunavedžiai priesaikos žodžius sutvirtina bučiniu.
  
  ĮDOMU
  
  Kai kurie folkloro ir literatūros ekspertai sako, kad „vampyrų“ mitas simbolizuoja galimą fizinę ir emocinę bučinio grėsmę, kai bučiuojamasi su netinkamu partneriu.
  
  Aiškindamiesi, kodėl mes bučiuojamės, mokslininkai atliko apklausą. Be to, jie norėjo patikrinti tris hipotezes: pasak pirmosios, romantiškas bučinys — tai lyg potencialaus partnerio „prisipratinimas“, informacijos iš jo seilių ir kvapo gavimas. Antroji: kadangi bučiuojantis padaugėja hormono oksitocino kiekis, greičiausia bučiniai reikalingi tam, kad susiformuotų glaudesni ryšiai tarp asmenybinių. Ir trečioji versija teigė, kad bučiniai labiausia reikalingi sustiprinti seksualinį potraukį. Apklausa parodė, kad aktualios ir veiksmingos yra visos trys hipotezės, tačiau ne visiems vienodai. Štai, pavyzdžiui, moterims yra svarbiau partnerio skonis ir kvapas — 85 proc. jų tvirtino atsisakysiančios sekso, jei prieš nebūtų nė vieno įžanginio bučinio. O štai daugiau kaip pusė vyrų sutiktų mylėtis ir be bučinių. Be to, pavyzdžiui, vyrams patinka kur kas „šlapesni“ bučiniai nei moterims: spėjama, kad galbūt taip vyrai pasąmonėje apsisprendžia, ar moteris vaisinga, ar ne.
  
  Fizinė pusė
  
  Susiliejus lūpoms abiejų partnerių kūnus užplūsta hormonai. Veido nervai impulsus perduoda smegenims, lūpų, liežuvio ir veido „žinutės“ suteikia reikalingą informaciją, o smegenys į tai reaguoja įsakydamos organizmui gaminti chemines medžiagas. Visų pirma — oksitociną, kuris padeda stiprėti jausmams, susižavėjimui ir atsidavimui; taip pat dopaminą — jis svarbus gimstant emocijoms, malonumui ir skausmui; serotoniną — kuris daro poveikį žmogaus nuotaikai ir pojūčiams; galų gale adrenaliną — jis širdį priverčia greičiau plakti (bučiuojantis vyrų pulsas patankėja iki 110–120 dūžių per minutę, moterų — net iki 180), paruošia kūną „kovinę parengčiai“. Kartu su endorfinais visi šie hormonai ir sukuria tą euforijos pojūtį, kurį dauguma mūsų patiriame gero bučinio metu. Be to, bučiuodamiesi užuodžiame partnerį, o mokslas jau seniai įrodė, kokią galingą įtaką kvapai turi mūsų nuotaikai.
  
  Mūsų kūnas taip pat gali turėti įtakos bučiniui. Įrodyta, kad moterys mieliau renkasi tuos vyrus, kurių imuninės sistemos proteinai skiriasi nuo jų pačių. Teoriškai, jei kūdikio susilaukia skirtingus imuninius proteinus turintys tėvai, jam yra daugiau šansų būti sveikam. Todėl manoma, kad bučiuojantis moterys sugeba nesąmoningai užuosti tuos proteinus ir pagal tai automatiškai apsispręsti, ar tas partneris jai patrauklus, ar ne.
  
  Profesorė Helen Fisher, net parašiusi knygą apie vyrų ir moterų santykius, bučiniui suteikia dar daugiau svarbos. Pasak jos, poravimuisi ir reprodukcijai smegenyse yra skirtos trys skirtingos sistemos: seksualinis potraukis, romantiška meilė ir prisirišimas. Seksualinis potraukis verčia mus ieškoti partnerių, romantiška meilė liepia mums įsipareigoti, o prisirišimas „tą asmenį padeda toleruoti bent jau tiek laiko, kol susilaukiama palikuonių“. Tai štai, bučinys yra ta veikla, kuri stimuliuoja visas tris stadijas ir, pasak profesorės, „jis gali arba palaikyti santykius, arba juos pražudyti“.
  
  Ir dar apie naudą
  
  Kaip jau minėjau, romantiški bučiniai turi įtakos hormoningam žmogaus organizmo fonui, ir ne vien trumpalaikę. Pavyzdžiui, reguliariai besibučiuojančių žmonių kraujyje sumažėja kenksmingų streso hormonų kiekis, ir tai labai gera žinia, nes per didelė streso hormonų koncentracija lemia aukštą kraujospūdį, padidėjusį cholesterolio kiekį, insulino balanso sutrikimus ir nemigą.
  
  Nepamirškite ir to, kad burna — tikra mikrobų veisykla, todėl kai kurie mokslininkai bučinius vertina kaip natūralią vakcinaciją. Žmogaus seilėse esama įvairiausių bakterijų. 80 proc. jų vienodos pas visus žmones, tačiau likę 20 proc. — individualūs. Taigi bučiuodamiesi pasidalijame „individualiomis“ bakterijų kolonijomis, perduodame jas kitam žmogui, duodame impulsą imuninei sistemai ir paleidžiame antikūnų susidarymo mechanizmą.
  
  Yra ir daugiau gerų naujienų: bučiuojantis yra aktyvūs per trisdešimt įvairių raumenų, todėl oda geriau aprūpinama krauju, tampa lygesnė ir stangresnė. O kadangi bučinio metu paspartėja pulsas, vadinasi, yra stimuliuojama kraujotakos sistema ir padidinamas gyvybinis organizmo tonusas.
  
  FAKTAS
  
  Kai kuriose kultūrose žmonės užuot bučiavęsi arba kartu su bučiniais dar ir trinasi nosis į nosį ar skruostas į skruostą. Antropologai tokius „eskimų bučinius“ kildina iš tų laikų, kai žmonės apuostydavo vienas kito veidą, panašiai kaip tai dabar daro gyvūnai.

  • 2 spalio 2009
  • 0 komentarų
  • nėra reitingo

• Kaip „išsilaižyti“ meilės žaizdas

  Psichologai naudoja terminą „adrenalininis ilgesys“ – tai reiškia, kad sielvarto ir kančios valandomis dėl sudužusios meilės į žmogaus kraują stipriai priplūsta adrenalino. Greičiausiai jie ir „kankina“ širdį bei sielą.
  
  Kitaip tariant, tai – liga, kuri vadinasi „mirštanti meilė“, tačiau jei jos negydysite, ji gali tapti chroniška ir kankins žmogų ne vienerius metus.
  
  Net ir sudužus meilei lieka viltis ją suklijuoti
  
  Kalifornijos universiteto psichologijos specialistai net nustatė laiką, per kurį meilė praeina tarsi savaime. Mokslininkai apskaičiavo: minimalus laikas, kuris turi praeiti skaičiuojant nuo išsiskyrimo momento yra tolygus pusei to laiko, per kurį jūs buvote kartu. Pavyzdžiui, jei jūs negalėjote gyventi vienas be kito penkerius metus, turėtumėte įveikti šią „negalią“ per pustrečių metų.
  
  Tuo tarpu britų mokslininkų atlikto tyrimo duomenimis, sielos kančia išsiskyrus su mylimu žmogumi gali tęstis nuo trijų mėnesių iki trejų metų. Nepriklausomai nuo meilės „stažo“.
  
  Vienodos tik kančios stadijos. Iš pradžių – psichologinis smūgis, paskui – maištas ir noras susigrąžinti mylimąjį. Dar vėliau žmogui nusvyra rankos ir pasineria į depresiją, kiti – į alkoholį. O linkę į agresyvumą žmonės gali pradėti keršyti. O kai pyktis ir apmaudas praeina, lieka tuščia viltis, kad kada nors viskas pasikeis į gerąją pusę. Kitaip tariant, pavyks sutikti geresnį nei buvęs.
  
  Pirmoji meilė gali grįžti su nauja jėga
  
  Psichologų tvirtinimu, pirmosios meilės apskritai neįmanoma pamiršti. Paprastai šis nepakartojamas jausmas neapleidžia žmonių visą gyvenimą. O po daugelio metų tas jausmas gali įsiliepsnoti su nauja jėga.
  
  Britų mokslininkai išsiaiškino, kad beveik 80 proc. žmonių, kurie vėl surado vienas kitą po ilgo išsiskyrimo ir susitikimo metu negyveno santuokoje, gali sukurti tvirtą ir harmoningą šeimą. Kitaip tariant, bus kartu visą likusį gyvenimą.
  
  Tačiau ką daryti tiems, kurie nori kuo greičiau „išsilaižyti“ meilės žaizdas?
  
  Pasak psichologų, daugeliu atvejų bet koks žmogaus sielvartas ir kančios, tarp jų ir meilės, įjungia psichologinės savisaugos „variklius“. Tada organizmas pradeda „išdirbti antikūnį prieš kenksmingus mikrobus“. Vaizdžiai kalbant, tuomet siela įgyja imunitetą.
  
  Žinoma, tai – gera naujiena kenčiantiems dėl meilės, tačiau bėda ta, kad žmogui toliau gyventi labai trukdo dėl tos pačios priežasties atsiradęs nepilnavertiškumo kompleksas, kuris ypač paaštrėja žlugus meilei. Jis tarsi prileidžia į sielą nuodų, kurie primena padėtį be išeities ar aklavietę. Todėl ateityje sutiktos meilės sėkmė priklausys tik nuo to, ar žmogus pajėgia susidoroti su šiuo kompleksu.
  
  Klysta tos, kurios stengiasi susigrąžinti mylimąjį
  
  Todėl sielvartaujančioms merginoms ar moterims, kurioms mylimieji pasakė, kad daugiau nenori matyti jų akyse ir garsiai uždarė duris iš kitos pusės, nereikėtų pulti iš paskos ir maldauti, kad grįžtų, nes jie to tik ir laukia. Juk vyrai – egoistai. Todėl nesitikėkite ir nesvajokite, kad jis grįš. Taip pat nepradėkite grasinti „tu dar labai pasigailėsi“. Kada nors gal ir iš tikrųjų pasigailės, bet tuo momentu tik dar labiau jį atstumsite. Vis dėlto reikėtų stengtis išsaugoti mandagius, „diplomatiškus“ santykius. Nors ir plyš širdis pusiau, bet sukandusi dantis pasakykite: „Būk laimingas ir viso gero.“
  
  Taip pat labai gerai būtų kritiškai ir negailestingai perkratyti visus išdaviko trūkumus. Tuo momentu šie dalykai tampa tokie ryškūs, kad net nebesupranti, kaip apskritai buvo galima bendrauti su tokiu niekšu ir menkysta. Ir iš karto sieloje tampa „saldu“, ramiau. Nors iš tikrųjų tai – menka paguoda, nes įveikti sielos kančias reikia nepaprastai daug jėgų, energijos bei laiko.
  
  Atsitokėjus po „nokauto“ reikia pradėti gyventi naujai
  
  Todėl psichologai rekomenduoja nesėdėti įsmeigus akis į vieną tašką, „nesiskandinti“ prisiminimuose apie kartu praleistas, bet negrįžtamai išėjusias gražiausias gyvenimo akimirkas.
  
  O atsitokėjus po „nokauto“ reikėtų svarstyti, kaip pradėti gyventi naujai. Vienai, tačiau neilgam. Taip pat psichologai pataria vengti be sustojimo valgyti, gerti vyną. Taip pat neužsisklęsti savyje, būti daugiau tarp žmonių ir dalyvauti viešuose renginiuose. Apskritai daug bendrauti.
  
  Šie patarimai – geri, nors ir seniai daugeliui žinomi, tačiau kaip juos įgyvendinti?
  
  Juo labiau kad dėl kurio nors psichologo patarimo, pavyzdžiui, „pamiršk žmogų, kuris tave paliko“, gali tapti net dar blogiau. O kaip jį pamiršti? Juk širdies skausmas nuolat „svilina“ smegenis. Vien noro mažai, kad galėtum pamiršti.
  
  Patinusiomis nuo ašarų akimis sunku įrodyti savo grožį
  
  Turbūt daugeliui teko skaityti ir psichologų patarimus, kad tokiais atvejais reikėtų pakeisti šukuoseną, drabužių stilių, apskritai įvaizdį ir suteikti sau kuo daugiau teigiamų emocijų. Gerbiami psichologai siūlo atsistoti prieš veidrodį ir kalbėti sau garsiai, kad aš – gražiausia, protingiausia, vienintelė ir nepakartojama. Jų tvirtinimu, tai turėtų pakelti savo vertės kartelę. Tegul patys psichologai pamėgina atsistoti prieš veidrodį ir žiūrėdami į patinusias nuo srūvančių ašarų savo akis, šnarpšdami nosimi įrodyti esantys gražiausi ir nuostabiausi. Kitaip tariant, dirbtinai kalti sau į galvą tai, ko iš tikrųjų gal ir nėra. Juk ir taip aišku, kad niekas nuo to nepasikeis. O jei vis dėlto per stebuklą pavyktų įtikinti save, kad aš vienintelė tokia – nuostabi ir nepakartojama, tada kaip atsakyti sau į klausimą: „Tai kodėl jis mane tokią nuostabią paliko?“
  
  Beje, lygiai tas pats tinka ir vyrams. Tik jie visa tai slepia po septyniomis spynomis. Geriau sutiktų būti sukapoti į gabalus nei prisipažintų.
  
  O žmonės, kurie įgijo šioje srityje patirties, sako, kad labai padeda pasveikti nuo tos ligos didelis fizinis krūvis – darbas ar sportas. Panašu, kad būtent tada ir pagerinami pasaulio rekordai.
  
  Padėti kitam kenčiančiam – tiesiausias kelias iš meilės krizės
  
  Psichologų tvirtinimu, žmogui padeda išbristi iš kančios liūno, kai jis padeda kitam kenčiančiam. Tarkim, ligotiems seneliams, sergantiems vaikams ar tokiems pat atstumtiems, kaip ir jis pats. Pagalba nebūtinai turi būti materialinė, nes žmogui labai padeda vien paguodos žodžiai, o jei dar tas žmogus ir simpatiškas, galima jį ne tik paguosti, bet ir paglostyti. Žiūrėk, ir pačiam atsiras teigiamų emocijų bei užpildys atsiradusią tuštumą. Svarbiausia – nustums nepilnavertiškumo kompleksą ir pojūtį, kad esi niekam nereikalingas.
  
  Kai padėsite kitam kenčiančiam žmogui, suprasite, kad jūs nesate pats nelaimingiausias žmogus pasaulyje, ir jums palengvės. Pasak psichologų, tokiais atvejais net ir iš sunkiausios meilės krizės išeinama gerokai greičiau ir su mažesniais „nuostoliais“.

  • 24 rugpjūčio 2009
  • 2 komentarai(-ų)
  • reitingas: 10,0

• 10 įstatymų šiuolaikinei amazonei

  Kiekvienas šiuolaikinės moters vaidmuo - stereotipas, uniforma, neturintis nieko bendro su mūsų individualumu.
  
  Mums pasakoja, kaip mes galime valdyti vyrus jiems to net nenutuokiant. Pataria, kaip turime atrodyti, kad būtume laikomos gražiomis. Tuo tarpu mūsų tikroji moteris, unikali ir nepanaši į jokį šabloną, trokšta atsiskleisti visa savo esme ir grožiu.
  
  Šiuolaikinė amazonė - daug pasiekusi moteris. Tačiau laimės jai vis dėlto norisi moteriškos. Jeigu egzistuotų 10 įstatymų šių laikų amazonei, kokie jie būtų?
  
  Įstatymas - ne patarimas. Ir ne receptas, kuriuo turite tiksliai vadovautis. Įstatymas egzistuoja nepriklausomai nuo to, žinote jį ar ne. Jūs galite gyventi rezonanse su juo, ir tuomet jis veikia. Ar disonanse, ir tuomet „dividendus“ gaus kažkas kitas. Kiekvienas įstatymas, jei įsiklausysite į jį, gali visiškai pakeisti jūsų gyvenimą ir savęs suvokimą. Taigi, pradėkime.
  
  1. Tikra moteris nesiveja laimės. Ji apskritai nieko nesiveja.
  
  Bėgimas paskui laimę - populiariausia ir kvailiausia sporto rūšis. Mes visi kažkur bėgam. Į šviesią ateitį, į kitus metus ir t.t. Tikra moteris nepraktikuoja šios sporto rūšies. Ji plaukia per gyvenimą, visuomet būdama šiandienoje, nes dabartis - tai įdomiausia ir svarbiausia, kas gali būti verta jos dėmesio. Žinoma, tikra moteris turi ateities planų, bet ji neatidėlioja gyvenimo rytojui. Nelaukia, kad jos tikrasis gyvenimas prasidės, kai... (kai ji pagaliau sulieknės, kai sulauks savo princo, kai bus palankios aplinkybės ir pan.).
  
  2. Būti tikra moterimi - didelė privilegija, ir ji tai supranta.
  
  Ji brangina tai, kad gimė moterimi, jai tai didelė vertybė. Ji ne tik suvokia, kad yra moteris, bet ir jaučiasi tokia. Jai būti moterimi nėra išbandymas, sunkus darbas, kryžius, kurį reikia nešti visą gyvenimą. Tai dovana ir likimo palaiminimas. Tikra moteris kultivuoja moteriškumą visuose lygiuose: vidiniame (pojūčiai, jausmai, mintys) ir išoriniame (kūnas, drabužiai, elgesys).
  
  3. Tikra moteris gyvena savo tempu.
  
  Kai gyvenate pernelyg lėtai, nelieka pojūčio, kad tai gyvenimas. Kai gyvenate pernelyg greitai, nespėjate pajausti gyvenimo. Kiekvienas iš mūsų turime savą gyvenimo tempą. Tikra moteris jį žino, jaučia ir gyvena pagal jį. Ji pati kontroliuoja savo krūvį ir pagal jį reguliuoja aplinkybes. Tikra moteris gyvena taip, kad darytų, ką trokšta ir tuo pačiu neprarastų gyvenimo skonio. Jai svarbiausia - ne veiksmų skaičius, atliktas per laiko vienetą, bet apskaičiavimo tikslumas ir suvokimas, ką ji daro ir kodėl.
  
  4. Tikrai moteriai pirmoje vietoje ji pati.
  
  Ir tai nereiškia, kad ji egoistė, abejinga ar ciniška. Ji tiesiog žino, kad perdėtas atsidavimas kitiems žmonėms slepia baimę gyventi savo pačios gyvenimą. Tikrai moteriai įdomus jos gyvenimas. Ji niekuomet nepraranda savo asmeninės erdvės vertingumo pajautimo. Bet tuo pačiu geba palaikyti, padėti ir dalyvauti kitų žmonių gyvenime. Ji nesako „taip“, jei jos širdis sako „ne“. Visuomet įsiklauso į save ir tiki savo jausmais.
  
  5. Tikrai moteriai nerūpi gauti visuomenės nuomonės įskaita.
  
  Šią atsiskaitymo tėvams, mokytojams, kaimynams, giminėms, draugams ir kolegoms knygelę dar vaikystėje gauna kieviena mergaitė. Ir šių egzaminų laikymui paaukoja visą savo gyvenimą. Tikra moteris išmetė atsiskaitymo knygelę. Tegul kiti dėlioja pliusiukus grafose: ištekėjusi - neištekėjusi, normalu - nenormalu, viena - ne viena, kaip pas visus - ne kaip pas visus... Tikra moteris gyvena vadovaudamasi savo orientyrais, pati juos nusistato ir pati įgyvendina. Ir jeigu jie nepanašūs į kitų standartus, jai tai nekelia nerimo. Ji leidžia aplinkiniams vertinti save taip, kaip jiems to norisi. Žino, kad misija „patikti visiems“ - kvaila ir neįgyvendinama. Tikra moteris dirba su savimi, bet niekada to nedaro tam, kad užsitarnautų kažkieno teigiamą vertinimą. Ji tai daro iš meilės sau.
  
  6. Tikra moteris išaugo savo „gerą mergaitę“.
  
  Gera mergaitė - sukurta tėvų Ji turi vieną užduotį - patikti aplinkiniams, sulaukti teigiamo vertinimo. Patikti netgi tuomet, kai pati to nenori. Gera mergaitė gyvena pagal principą „aš privalau“ arba „aš neprivalau“. Ji retai klausia savęs, ko iš tiesų nori. Tikra moteris nutolo nuo savo „geros mergaitės“, bet tuo pačiu metu išlaikė palaikymo ir pagyrimo siekimą. Tai nereiškia, kad jai nesvarbu, kaip ją vertina. Tiesiog ji niekam nieko neįrodinėja, ypač darydama žalą sau. Savo bruožus, kuriuos priimta laikyti trūkumais (o kas jų neturi, tikra moteris vertina santūriai. Ji pastebi juos, bet nedramatizuoja. Neslepia jų, bet ir nedemonstruoja.
  
  7. Tikra moteris ne įveikinėja kliūtis, bet apeina jas.
  
  Kova - karių stichija. Tikra moteris niekada nevaidins superherojės. Jei kelyje į tikslą pasitaikys kliūtys, ji neims pramušinėti jų kakta, bet pažiūrės, ar galima jas apeiti ar panaudoti kaip trampliną. Tikra moteris remiasi ne jėga, bet lankstumu. Kliūtis jai - ne priešas, bet rebusas, kurį reikia išspręsti. Ji žino, kad kiekvienoje situacijoje egzistuoja ne tik sudėtingas, bet ir lengvas sprendimas. Ir sugeba pasirinkti reikiamą vietą ir laiką savo veiksmams.
  
  8. Tikra moteris nevaidina dramos „Koks sunkus mano gyvenimas!“.
  
  Pažiūrėjęs į ją nepasakysi, ką ji išgyvena: dieną ir naktį uždirbinėja pinigus, skalbia, tvarkosi, augina vaikus. Net tuomet, kai jos krūvis išties didelis, tikra moteris randa laiko tam, kad atgautų jėgas ir gerai atrodytų. Ji nevaidins aukos, nes žino: aplinkybės sunkios ne savaime, bet dėl požiūrio į jas. „Nuvarytas arklys“ - tai dvasio būsena, o ne aplinkybių poveikio rezultatas. Moteris gali būti nuvarginta gyvenimo bet kur ir bet kada, kiek vaikų ir darbo beturėtų ar visai neturėtų.
  
  9. Vienatvė tikrai moteriai - tai dovana.
  
  Vienatvės periodus, jeigu jie pasitaiko, tikra moteris vertina ir myli. Ji nesiekia į savo gyvenimą įsitempti atsitiktinius pažįstamus ar vyrus tik tam, kad neliktų viena su savimi. Būti vienai - tai gėris. Geriausias laikas tam, kad atgautų jėgas, savo gyvenimą užpildytų ramybe ir giluma. Tikra moteris įdomi sau ir su malonumu mėgaujasi vienatve.
  
  10. Ji myli savo amžių. Visada.
  
  Tikra moteris gyvena savo tikrame, realiame amžiuje, nauodamasi visais jo teikiamais privalumais. Ji nepasakoja sau istorijų, kad tokiame amžiuje kažkas „jau per vėlu“ ar „dar anksti“. Ši filosofija - pasiteisinimas tiems, kurie amžiumi dangsto savo baimes ar vidinius draudimus. Todėl jai neteks apgailestauti, kad kažko nespėjo. Tai nereiškia, kad ji nesirūpina savimi ir ir nesiekia gerai atrodyti. Tiesiog ji nesijaunina ir nesistengia atrodyti tokia, kokia buvo prieš 20 metų. Tikra moteris žino: kiekvienas amžius turi savo grožį, seksualumą ir žavesį.

  • 18 rugpjūčio 2009
  • 0 komentarų
  • nėra reitingo

• Ką miegojimo poza pasako apie jūsų jausmus

  Britų psichologai įsitikinę, kad tomis pozomis, kuriomis miega vyras ir moteris, galima apibūdinti jų tarpusavio santykius, rašo „News of the World“.
  
  Ar partneriai liečia vienas kitą miegodami ar priešingai - nusisuka vienas nuo kito - visa tai nusako jų jausmus ir tarpusavio ryšius. Todėl geriausiai būtų patiems pasitikrinti šiuos psichologų pastebėjimus.
  
  1. Atsukę vienas kitam nugaras
  
  Poros, kurios dažnai taip miega – liesdamiesi kūnais iš nugaros, labai patinka būti savarankiškais ir nepriklausomais, tačiau jaučia vienas kitam stiprią seksualinę trauką. Be to, jiems labiau patinka liberalūs tarpusavio santykiai, tačiau tuo pačiu negali gyventi vienas be kito.
  
  2. Šaukštelio poza
  
  Kai porai patinka miegoti tokia poza – tai įrodo, kad vienas partnerių jaučiasi pranašesnis už kitą partnerį. Dažniausiai taip vyksta visose bendro gyvenimo sferose.
  
  3. Stipriai apsikabinę
  
  Britų psichologai tvirtina, kad tai – įsimylėjėlių poza, kurie negali paleisti vienas kito net miegodami. Tai liudija apie stiprius šių dviejų žmonių jausmus ir abipusę meilę.
  
  4. Atsitraukę vienas nuo kito
  
  Poros, kurios miegodamos nė karto neprisiliečia vienas prie kito ir miega tarsi atskirai, greičiausiai turi rimtų problemų tarpusavio santykiuose arba tiesiog yra susipykę.

  • 10 rugpjūčio 2009
  • 0 komentarų
  • nėra reitingo

1 2 3 >